Šių metų balandžio pradžioje, ką tik pasibaigus Londono Didžiojo dvidešimtuko (G—20) susitikimui, Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas skambiai pareiškė, kad „senasis Vašingtono konsensas mirė“. Galvoje jis turėjo ne vieną dešimtmetį įtakingiausių pasaulio ekonomistų ir galingiausių valstybių vadovų gretose vyravusį įsitikinimą, jog ekonomikos liberalizavimas yra pagrindinė augančios gerovės prielaida.
Pastaroji ekonominė krizė privertė G.Browną ir kitus didžiosios pasaulinės scenos veikėjus prisiminti, jog nieko nėra amžino, ir JAV sostinėje Vašingtone įsikūrusių organizacijų — TVF ir Pasaulio banko — būstinėse įkūnyta pasaulio ekonominė tvarka taip pat gali ir turi pasikeisti.
Prasta šlovė ir permainos
TVF, įkurtas 1944 metais kaip pasaulio finansų rinkų stabilumo garantas, ilgą laiką buvo kaltinamas dėl pernelyg griežtų, kartais tiesiog drakoniškų paskolų teikimo sąlygų... ir tariamai besąlygiško tarnavimo JAV interesams.
1997 metais Azijoje kilus finansų krizei, TVF susilaukė aršios kritikos dėl primygtinai siūlomų skausmingų antikrizinių priemonių. Tuo metu sunkioje padėtyje atsidūrusios valstybės buvo verčiamos griežtai laikytis finansinės drausmės. Kai kuriais atvejais didinti viešąsias išlaidas buvo draudžiama netgi toms šalims, kurios turėjo iš anksčiau užsilikusį biudžeto perteklių. Draudimas rėmėsi ne karine jėga ar ekonominių sankcijų baime — tiesiog TVF turėjo galią savo nuožiūra skirstyti gyvybiškai būtinas paskolas. Ir to užteko.
Balandį Londone gavęs pažadą, kad turtingiausios pasaulio valstybės iki rekordinės 750 mlrd. JAV dolerių sumos išplės TVF galimybę teikti įvairių rūšių paskolas, fondas ėmė rodyti norą keistis. Internetinis leidinys „World Politics Review“ neatsitiktinai atkreipė dėmesį į tai, jog naujausioje Subsacharinės Afrikos regiono ekonomikos apžvalgoje TVF ragina valstybes didinti viešąsias išlaidas arba bent jų nemažinti, jeigu mažėja mokesčių surinkimas. Įvertinus ankstesnę TVF politiką, tokio pokyčio reikšmę sunku pervertinti.
Skolins greičiau
Iki šiol sprendimas, ar TVF sutiks valstybei teikti paskolas, priklausė nuo dviejų pagrindinių kriterijų grupių. Pirmoji grupė buvo standartiniai ekonominiai kriterijai, tokie kaip infliacijos lygis ar kontroliuojamas biudžeto deficitas. Antroji grupė — reikalavimai vykdyti sudėtingas struktūrines reformas, tokias kaip mokesčių sistemos pertvarka ar centrinio banko nepriklausomybės didinimas.
Pastaroji ekonominė krizė privertė G.Browną ir kitus didžiosios pasaulinės scenos veikėjus prisiminti, jog nieko nėra amžino, ir JAV sostinėje Vašingtone įsikūrusių organizacijų — TVF ir Pasaulio banko — būstinėse įkūnyta pasaulio ekonominė tvarka taip pat gali ir turi pasikeisti.
Kaip pastebi „World Politics Review“, struktūrinės reformos visada yra aktualios daugeliui interesų grupių. Kadangi nemažai įtakingų jėgų siekia išlaikyti ankstesnę padėtį, reformų vykdymas neišvengiamai užsitęsia, o pirmąją TVF paskolos dalį gavusi valstybė rizikuoja netekti likusių lėšų. Panašų procesą šiuo metu regime Ukrainoje, kuriai teko atlaikyti įnirtingas vidaus politikos kovas, kad galiausiai gautų antrąjį TVF pagalbos paketą.
Gera naujiena valstybėms, ketinančioms kreiptis į TVF dėl paskolos, yra ta, kad nuo šių metų gegužės 1 dienos fondas panaikino struktūrinių reformų reikalavimus visų rūšių paskoloms. Tai reiškia, kad nuo šiol teikiant paskolas bus atsižvelgiama tik į ekonominius šalies rodiklius. Tai turėtų gerokai pagreitinti paskolų pervedimą ir sumažinti politinę įtampą nuo krizės nukentėjusiose šalyse.
Naikins gėdos jausmą
Istorinė patirtis iki šiol versdavo valstybes labai atsargiai vertinti galimybę prašyti TVF paskolų. Dažniausiai toks žingsnis būdavo laikomas paskutinės vilties — išsigelbėjimo nuo prarajos — priemone. Tai puikiai suprato ir finansų rinkų dalyviai bei potencialūs investuotojai, kurių neigiamos reakcijos pagrįstai galėjo baimintis krizėje atsidūrusių šalių vyriausybės.
G—20 valstybių lyderių bei paties TVF užsibrėžtas tikslas daugiau dėmesio skirti krizės prevencijai, o ne jos padarinių likvidavimui, turėtų pamažu panaikinti paskolos prašymą lydintį gėdos jausmą. Tokios iniciatyvos, kaip neseniai sukurta Lanksti kredito linija, kurios finansines garantijas jau gavo Meksika, Lenkija ir Kolumbija (atitinkamai 47, 20,5 ir 10,5 mlrd. JAV dolerių), turėtų stiprinti ne vien investuotojų pasitikėjimą šiomis valstybėmis, bet ir valstybių pasitikėjimą pačiu TVF.
Laukiant globalaus reguliuotojo
Galima spėti, jog ligšiolinė Lietuvos Vyriausybės laikysena kilo iš senojo požiūrio į TVF kaip į nelankstų prievaizdą, besikėsinantį atimti iš valstybių jų finansinę nepriklausomybę. Kyla klausimas, ar tokia samprata nėra atgyvenusi ir ar ji vis dar turi pagrindą pastarojo G—20 susitikimo nutarimų kontekste.
Daugelis mažesnes pajamas turinčių valstybių šiuo metu laukia specialiai joms skirtų naujų TVF skolinimo sąlygų, kurios turėtų būti paskelbtos iki vasaros pabaigos. Tikimasi, kad TVF ir toliau laikysis nustatyto ne tokio agresyvaus, lankstesnio kurso. Galbūt ant krizės sutrupinto Vašingtono konsenso pamatų iš tiesų iškils nauji žmogiškesnio, mažiau nuo realybės nutolusio pasaulinio finansų reguliuotojo rūmai.
