Jie teritorinėje darbo biržoje turi įsiregistruoti ne vėliau kaip per 6 kalendorinius mėnesius po atleidimo iš darbo ar tarnybos dienos ir iki įsiregistravimo turi būti įgiję ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius.
Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir nepaskirta išankstinė senatvės pensija, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesius.
Šis nedarbo draudimo stažo reikalavimas netaikomas asmenims, su kuriais darbo santykiai buvo nutraukti dėl tokių priežasčių: darbuotojo pareiškimu dėl svarbių priežasčių; dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių; darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės; darbuotojui negalint eiti pareigų ar dirbti dėl sveikatos; likvidavus darbdavį; bankrutavus darbdaviui; darbdaviui mirus, kai darbo sutartis buvo sudaryta patarnavimo jam asmeniškai darbams; panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę, taip pat asmenims, baigusiems privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą, arba iš jos atleistiesiems, ištarnavusiems ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko, jeigu jie pašaukimo į tarnybą metu nedirbo arba tarnybos metu buvo likviduotas darbdavys.
Nedarbo draudimo stažą sudaro laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba turėjo būti mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos, taip pat laikotarpiai, per kuriuos gautos nedarbo draudimo išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) bei ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpos. O bedarbio statusas suteikiamas nedirbančiam darbingo amžiaus darbingam asmeniui, nesimokančiam pagal dieninę mokymo formą, ieškančiam darbo ir pasirengusiam dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Išmokos skyrimas ir mokėjimo trukmė
Nedarbo draudimo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, išskyrus šiuos atvejus: atleistiems iš darbo dėl darbuotojo kaltės — praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo; atleistiems iš darbo su teise gauti išeitinę išmoką — ne anksčiau kaip praėjus vienam kalendoriniam mėnesiui po darbo sutarties nutraukimo; gaunantiems ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą, paskirtą iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje, — ne anksčiau, negu baigiasi šių pašalpų mokėjimas.
Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje. Jei nedarbo draudimo stažas mažesnis negu 25 metai, nedarbo draudimo išmoka mokama 6 mėnesius, jei nuo 25 iki 30 metų — 7, jei nuo 30 iki 35 metų — 8, jei 35 ir daugiau metų — 9 mėnesius.
Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir nepaskirta išankstinė senatvės pensija, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesius.
Nedarbo draudimo išmokos gavėjams, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, paskirtos išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama tiek kalendorinių dienų, kiek asmuo buvo nedarbingas, bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų. Visais atvejais nedarbingumo pažymėjimas, išduotas sergančiam šeimos nariui slaugyti, nėra pagrindas pratęsti bedarbiui nedarbo draudimo išmokos mokėjimą.
Moterims, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusioms laikinai nedarbingomis dėl nėštumo ir gimdymo, paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas laikotarpiui, atitinkančiam nustatytą motinystės pašalpos mokėjimo trukmę.
Išmokos dydis
Nedarbo draudimo išmokos dydį sudaro pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro mokėjimo mėnesį galiojančių valstybės remiamų pajamų dydis (šiuo metu tai būtų 350 Lt). O kintamos nedarbo draudimo išmokos dydis lygus 40 proc. buvusio darbo užmokesčio, kurį bedarbis gaudavo iki netekdamas darbo per paskutinius 36 mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje.
Visais atvejais maksimalus nedarbo draudimo išmokos dydis negali viršyti 70 proc. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Šiuo metu tai sudarytų 1041,6 (0,70х1488) Lt. Minimali nedarbo draudimo išmoka lygi mokėjimo mėnesį galiojančioms valstybės remiamoms pajamoms.
Pirmuosius tris mėnesius bedarbiui yra mokama visas nedarbo draudimo išmoka, o likusį jos mokėjimo laikotarpį — pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis ir pusė kintamos nedarbo draudimo išmokos dalies.
Bedarbiams, gaunantiems valstybines socialinio draudimo, šalpos ar valstybines pensijas (išskyrus našlių ir našlaičių bei maitintojo netekimo pensijas), kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas, yra mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamų pensijų ar kompensacijų sumą.
Pakartotinai nedarbo draudimo išmoka gali būti paskirta tik po 12 mėnesių nuo sprendimo jos neskirti arba nutraukti mokėjimą dienos.
Neskyrimas, mokėjimo sustabdymas ir nutraukimas
Nedarbo draudimo išmoka neskiriama, jeigu iki jos paskyrimo bedarbis: atsisakė siūlomo darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą, sveikatos būklę bei tinkamo pagal nuvykimo į siūlomą darbovietę ir grįžimo atgal trukmę; be pateisinamų priežasčių atsisakė dalyvauti jo individualiame įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvyko priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti jo įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse; atsisakė siūlomo sveikatos patikrinimo, kad būtų nustatytas jo tinkamumas darbui.
Bedarbis, negalintis nustatytu laiku atvykti į teritorinę darbo biržą, privalo per tris darbo dienas po nustatytos atvykimo dienos apie tai pranešti teritorinei darbo biržai, nurodydamas neatvykimo priežastį.
Paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas, jei bedarbis: dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir gauna darbo užmokestį ar stipendiją; įsidarbina pagal terminuotą darbo sutartį ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui; gauna verslo liudijimą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.
Sustabdytas nedarbo draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kurią išnyko priežastis, dėl kurios jos mokėjimas buvo sustabdytas. Mokėjimas yra tęsiamas likusį nustatytą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį. Tačiau visais atvejais sustabdytas nedarbo draudimo išmokos mokėjimas gali būti atnaujintas tik vieną kartą.
Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jei bedarbis: atsisakė siūlomo darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę; atsisakė dalyvauti individualiame įsidarbinimo plane numatytose priemonėse; nustatytu laiku neatvyko priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įsidarbinimo plane numatytose priemonėse; įsidarbina arba dirba savarankiškai; tampa nedarbingas; miršta; neturi teisės į nedarbo išmokos mokėjimo pratęsimą.
Bendrosios pastabos
Kreipiantis į teritorinę darbo biržą reikia turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, profesinį išsilavinimą liudijančius diplomus, pažymas apie gaunamas išmokas ir gautas pajamas, turėsiančias įtakos nedarbo draudimo išmokos dydžiui, ir kt.
Duomenis, kurių reikia nedarbo draudimo stažui ir draudžiamosioms pajamoms (darbo užmokesčiui) apskaičiuoti, teritorinei darbo biržai pateikia „Sodros“ teritorinis skyrius pagal šios įstaigos duomenų bazėje esančius apdraustųjų įskaitos duomenis. Tačiau jei pats asmuo turi duomenų, nesančių šioje bazėje, jis turi kreiptis į „Sodrą“ ir prašyti papildyti duomenis.
Pakartotinai nedarbo draudimo išmoka gali būti paskirta tik po 12 mėnesių nuo sprendimo jos neskirti arba nutraukti mokėjimą dienos.
