TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Neišsipildęs noras uždirbti verslininką Antaną Bosą nuvijo į teismą

Antanas Bosas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Antanas Bosas
Šaltinis: 15min
0
A A

Ekonomikos pakilimo metais verslininkas, tuometinis Seimo narys Antanas Bosas iš banko DNB pasiskolino beveik 20 mln. Lt, už kuriuos pirko su akcijomis susietas obligacijas. Tačiau pasaulinė finansų krizė lėmė, kad uždirbti A.Bosui nepavyko. Dabar jis teigia, kad tuomet iki galo nesuprato rizikos, o bankas sutartis pasirašinėjo skubotai, todėl A.Bosas dabar skaičiuoja ne pelną, bet nuostolius.

2007 metais su banko DNB darbuotojais bendravęs prie kavos puodelio, dabar verslininkas Antanas Bosas su jais susitinka Vilniaus apygardos teisme. Anuomet prašęs patarti, kaip uždirbti, dabar iš banko jis reikalauja beveik 408 tūkst. Lt – tokį nuostolį jis esą patyrė pradėjęs bendradarbiauti su banku.

„Jis buvo suklaidintas, nes taip buvo klaidinami visi banko klientai. Buvo skubama“, – teisme kalbėjo A.Boso atstovė.

2007 metais A.Bosas sulaukė DNB banko darbuotojos Reginos Šideikienės skambučio. Tada jis dar nebuvo šio banko klientas, todėl DNB nusprendė pasiūlyti savo paslaugas tuometiniam Seimo nariui.

„Jis buvo potencialių klientų sąraše, 2007 metais liepą paskambinau siūlydama susitikti. Jam labiau priimtina buvo jo darbovietė. Aš jam pristačiau taupymo ir investavimo produktus, rodydama prezentaciją, paaiškinau apie SASO – su akcijomis susietas obligacijas. Paaiškinau, kad galima pirkti už nuosavus pinigus, už nuosavus ir skolintus, arba skolintus pinigus įkeičiant turtą“, – teisme kalbėjo R.Šideikienė.

Pasiūlymu A.Bosas susidomėjo, tačiau apsispręsti neskubėjo. Jis pažymėjo, kad visus laisvus pinigus yra investavęs, tačiau turi nekilnojamojo turto, kurį galėtų įkeisti.

R.Šideikienės teigimu, A.Bosas buvo informuotas, kad, įkeitęs komercinės paskirties turtą, kurio vertė yra 6–7 mln. Lt, pasiskolinti galėtų apie 20 mln. Lt, už kuriuos ir galėtų pirkti obligacijas. Bankas įsipareigoja klientui 3 metus išlaikius obligacijas, išpirkti jas nominalia verte. Todėl didžiausi galimi nuostoliai – 5 proc. metinių palūkanų (daugiausia 3 mln. Lt).

Tuo metu apie 50 mln. Lt turto deklaravusiam A.Bosui nuostolis pasirodė nedidelis, o be to, ir veik negalimas ekonomikos pakilimo metu. Tiesa, komercinės paskirties pastato verslininkui įkeisti nepavyko, todėl už paskolą jis įkeitė savo namą Palangoje.

„Iki finansų krizės pradžios, jo obligacijų portfelis buvo pelningas. Kada prasidėjo krizė, jis paskambino man ir pasakė, kad nerimauja dėl obligacijų, ar reikia jas parduoti, ar ne. Aš priminiau, kad jei parduos dabar, bankas išpirks obligacijas nominalia verte. Jis klausė, ką daryti. Jis turėjo teisę bet kada nutraukti, bet jis tada būtų patyręs didesnių nuostolių“, – teisme liudijo R.Šideikienė.

A.Bosas tris obligacijų emisijas pardavė anksčiau laiko, vieną, DNB banko atstovo Tado Radkevičiaus, su akcijomis susietų obligacijų produkto kūrėjo, emisiją verslininkas pelningai pardavė jau suėjus terminui (po trejų metų nuo įsigijimo).

„Susidarė įspūdis, kad klientas gerai susipažinęs su produktu. (...) Aptarėme viso šito produkto esmę. Kalbėjome ir apie rizikas. Investavimas yra rizikingas tuo, kad bet kuriuo atveju, nesvarbu, kaip elgtųsi rinkos – kiltų ar kristų, klientui lieka būtinybė sumokėti palūkanas už paskolą“, – kalbėjo Tadas Radkevičius.

Bankas kaltės nemato

15min.lt anksčiau jau rašė apie kitą į panašią situaciją pakliuvusį politiką Rimantą Remeiką. Šis Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris, dar būdamas Seimo nariu, sutiko iš banko pasiskolinti 2,4 mln. Lt su 4 proc. palūkanų. Į vertybinius popierius investuoti pinigai turėjo gerokai papildyti politiko kišenę, tačiau išėjo atvirkščiai – jis liko bankui skolingas apie 300 tūkst. Lt palūkanų.

Tada DNB atstovas Andrius Vilkancas tikino, kad visa informacija apie galimas rizikas klientui atskleidžiama prieš sudarant sandorį – tiek susitikimuose, tiek raštu. Jis atkreipė dėmesį, kad prieš priimdamas sprendimą klientas turi parašu patvirtinti, kad yra susipažinęs su kiekvienu iš šių dokumentų.

„Tai ne vieną dieną vykstantis procesas ir bet kuriame jo etape klientas gali atsisakyti užbaigti sandorį, jei jam pasirodytų, kad sąlygos nėra priimtinos“, – pridūrė A.Vilkancas.

Banko atstovo teigimu, su akcijų ir žaliavų rinkomis susietos obligacijos yra tinkama investicija net ir nepatyrusiam investuotojui, nes net prasidėjus krizei ir rinkoms nukritus bankas išmokėjo visą investuotą sumą. Anot jo, ginčas kilo tik tais atvejais, kai buvo pasirinkta investuoti skolintomis lėšomis, o nukritus rinkomis investuotojui liko pareiga mokėti palūkanas.

„Mums, suprantama, nėra malonu, kad dėl nepalankių pasaulinės rinkos tendencijų kai kurie investuotojai neuždirbo planuoto prieaugio, kaip tai įvyko rinkoms kylant. Esame pasirengę išanalizuoti kiekvieno sandorio aplinkybes ir padėti klientui įvykdyti jo finansinius įsipareigojimus. Siūlome ginčus spręsti derybose, tačiau negalime sutikti su nepagrįstais kai kurių asmenų reikalavimais, kuriais galbūt siekiama išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo“, – sakė jis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką