Kiek verta „SpaceX“?
Priešingai nei jos kaina, „tikroji“ įmonės ir vienos akcijos vertę nėra akivaizdi ir lengvai pamatuojama. Dažniausiai naudojami pajamų (diskontuotų pinigų srautų) ir lyginamosios analizės metodai. Vertinant pajamų metodu vertinamos ne tik dabartinės įmonės pajamos ir pelnas, bet ir jos potencialas uždirbti pajamas ateityje. Net ir labai nuostolingai veikianti įmonė („SpaceX“ pernai gavo 18,7 mlrd. pajamų ir patyrė beveik 5 mlrd. dolerių nuostolį) gali sulaukti investuotojų dėmesio, jei tikima, kad ji yra išskirtinė, turi konkurentams sunkiai prieinamas technologijas ir žinias, bei ateityje gali sparčiai didinti savo pajamas ir pelningumą.
Tokių įmonių akcijos dažnai vadinamos „augimo“, o jų vertė labai priklauso nuo to, kaip įtikinamai pasiseka aprašyti galimus ateities scenarijus, kuriems išsipildžius įmonė galėtų sukurti ir užimti itin didelę rinkos dalį. Būtent čia buvo didžiausias „SpaceX“ pasiekimas – įmonės prospekte įvardijama, kad potenciali pasiekiama rinka siekia beveik 30 trilijonų dolerių.
Nors dabar jos sukuriama vertė ir gaunamos pajamos nieko panašaus nerodo, yra perspektyvas vertinančių itin optimistiskšai, pavyzdžiui Goldman Sachs tikisi, kad „SpaceX“ pajamos iki 2030 metų išaugs 25 kartus, beveik iki pusės trilijono dolerių (daugiausiai dėl kosmoso užkariavimo, o xAI veiklos). Ar tai realu?
Ką apie jos vertę mano emocijų nepaveiktas dirbtinis intelektas?
Paprašiau pažangiausių dirbtinio intelektų agentų surinkti visus viešai prieinamus duomenis apie „SpaceX“ grupės įmones („Core Aerospace“, „Starlink“, „xAI“, „X“ ir kitas) ir, remiantis pagrindiniais vertės nustatymo metodais, nustatyti jos vertę, visai nesiremiant kitų institucijų ar analitikų viešai pateiktais vertinimais (kurie gali būti šališki). Kadangi yra itin daug neapibrėžtumo, kokiais tempais augs šios įmonės pajamos, taip pat paprašiau nustatyti jos vertę dviem skirtingiems scenarijams – labiausiai tikėtino ir itin spartaus, agresyvaus pajamų augimo.
Pasirodo ir dirbtinis intelektas gali būti šališkas, kaip netikėta!
„Claude“, „OpenAI“ ir „Gemini“ dirbtinio intelekto modeliai sudėliojo labai panašius scenarijus ir įverčius. Labiausiai tikėtina, kad „SpaceX“ įmonių grupė yra verta 250-300 mlrd. dolerių, o prie itin spartaus augimo scenarijaus – 750-900 mlrd. dolerių. Tik „Grok“ modelis (sukurtas „xAI“, kuris yra „SpaceX“ įmonių grupės dalis) pasiūlė beveik dvigubai didesnius įverčius. Pasirodo ir dirbtinis intelektas gali būti šališkas, kaip netikėta!
Kodėl investuotojai moka už tikrąją vertę daug didesnę kainą?
Tad kaip paaiškinti tokį reiškinį, kad šio IPO metu investuotojai sumokėjo dvigubai didesnę kainą (įvertis siekė apie 1,77 trilijono dolerių), o akcijų paklausa kelis kartus viršijo pasiūlą? Ar tai reiškia, kad investuotojai, dalyvavę pirminiame viešajame akcijų siūlyme ar pirkę akcijas už dar didesnę kainą pirmąją jų prekybos dieną biržoje, yra naivūs ir perdėm patiklūs? Žinoma, kad ne. Dauguma jų vertino ne tai, kiek įmonė gali uždirbti pajamų ateityje ir kokia tų pinigų dabartinė vertė. Jiems buvo svarbus tik vienas klausimas – už kokią kainą jie galės parduoti savo įsigytas akcijas ateityje.
Ir čia yra labai svarbių niuansų – net jei nebūtų individualių investuotojų, tikinčių, kad šis finansinių nuostolių ir pažadų kratinys yra vertas dviejų trilijonų dolerių, tai dar nereiškia, kad niekas šių akcijų nepirks. Šio IPO organizatoriai pasiekė, kad būtų paspartintas „SpaceX“ įtraukimas į didžiausius pasaulinius indeksus.
Per artimiausias dvi savaites „SpaceX“ bus įtraukta į „Nasdaq“, FTSE Russel ir MSCI indeksus. Tai reiškia, kad pasyvūs investuotojai, nesirenkantys individualių akcijų, o pasirenkantys investuoti į kažkurį indeksą sekančius investicinius fondus, taip pat netrukus taps „SpaceX“ akcininkais. Tuo tarpu didžioji dalis investuotojų kol kas negali parduoti savo akcijų (tokie apribojimai buvo numatyti IPO prospekte). Šios priežastys lemia, kad bent trumpuoju laikotarpiu „SpaceX“ akcijų paklausa viršys pasiūlą ir jos kaina gali toliau didėti.
Trumpuoju laikotarpiu – optimistų paieškos
Nėra abejonių, kad „SpaceX“ turi technologinį pranašumą, kuria išskirtinius erdvėlaivius ir raketas, turi konkurencingą ir pelningą „Starlink“ verslą. Tačiau kažin ar daugelis investuotojų iš tiesų tiki „SpaceX“ galimybėmis išgelbėti žmoniją nuo dinozaurų likimo ir atskleisti Visatos paslaptis (tokie pažadai įrašyti IPO prospekte) bei jos potencialu ateityje uždirbti trilijonus. Bet tai nesvarbu – čia investavimo strategija remiasi kita teorija, vadinama „didesnio kvailio teorija“.
Ją pirmą kartą išsamiai aprašė ekonomistas Burtonas G.Malkielis 1973 m. išleistoje knygoje „A Random Walk Down Wall Street“. Tačiau šios teorijos ištakos jau randamos garsaus ekonomisto Džono Meinardo Keinso 1936 m. knygoje, kur jis naudojo „grožio konkurso“ analogiją (nesvarbu, kaip tau patinka kažkuri įmonė ar akcija, daug svarbiau, ką apie ją galvoja dauguma).
Jos esmė paprasta – net jei kažkurio investicinio objekto kaina yra visiškai atitrūkusi nuo jos tikrosios vertės, nebūtinai reiškia, kad tai yra blogas pirkinys. Jei investuotojas tiki, kad dauguma rinkos dalyvių vadovausis tikėjimu ir emocijomis, o ne racionaliomis prielaidomis ir skaičiavimais, tuomet bus pakankamai „didesnių kvailių“ (vadinkime juos tiesiog optimistais), kurie tas akcijas perpirks už dar didesnę kainą. Didžiausias šios investavimo strategijos trūkumas – sunku pamatuoti ir prognozuoti, kuomet euforija pasieks piką ir nebeliks dar didesnių optimistų.
Tai gerai iliustruoja, pavyzdžiui, bitkoino atvejis. Kadangi šis instrumentas jokių pajamų negeneruoja ir jokios svarbios funkcijos neatlieka, jo pirkėjai gali turėti tik vieną lūkestį – ateityje atsiras optimistų, kuriems bus galima parduoti už dar didesnę kainą. Tie, kurie jį pirko mokėdami 120 tūkst. dolerių, o dabar, matydami beveik perpus sumažėjusią jo kainą, tikisi, kad čia tik laikinas kluptelėjimas. Tačiau negalime atmesti scenarijaus, kad būtent jie buvo didžiausi „optimistai“.
Visa JAV akcijų rinka – vis dar ant bangos, bet...
JAV akcijų rinkos augimo pastaraisiais metais ilgam nesustabdė jokie šokai – nei importo muitų šuolis, nei kariniai konfliktai Vidurio Rytuose, nei svarbių nepriklausomų institucijų politizavimas. Tiesa, šis augimas išlieka gana siauro pobūdžio – akcijų rinką labiausia kelia su DI revoliucija tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios įmonės. JAV akcijų rizikos premija (papildoma grąža, kurią gauna investuotojai prisiimdami investavimo riziką) išlieka arti rekordinių žemumų, kainos ir vertės santykis – arti rekordinių aukštumų (nors čia vėl prisiminkime, kad šiais laikais nelabai kas skaičiuoja tą vertę).
Ši euforija ir akcijų brangimas dar gali tęstis – DI revoliucija dar tik įsibėgėja, investicijos į duomenų centrus dar auga, o poveikis produktyvumui ir darbo rinkai pasimatys dar tik ateityje. Tačiau pertekliniam optimizmui erdvės lieka vis mažiau. Orą gali išleisti ir, pavyzdžiui, įsibėgėjanti infliacija bei kilsiančios palūkanų normos, ir ekonominės, ir užsienio politikos klaidos.
Apie tai, kad optimizmo pikas gali būti ne už kalnų, rodo ir šią vasarą jau įvykę ir dar įvyksiantys rekordiniai IPO – parduoti akcijas skubama turbūt ne dėl to, kad jos yra pigios. Tai nėra investicinis patarimas, tačiau jau matęs ne vieną burbulą ir ne vieną krizę, rekomenduoju finansų rinkose ieškoti vertės, o ne dar didesnių optimistų.
