Pasak ekonomisto, pirmąjį šių metų pusmetį Artimųjų Rytų krizės nulemtas energijos kainų šuolis paveikė visas Europos valstybes panašiai, nors skirtingos šalys taikė nevienodas paramos priemones ir mokesčių lengvatas.
„Mūsų vertinimu, maždaug vieną procentinį punktą prie infliacijos pridėjo energijos kainų šokas. Tačiau Lietuvoje turime nemažai vidinių priežasčių, dėl kurių infliacija yra didesnė negu kaimyninėse valstybėse“, – sakė N. Mačiulis.
Anot jo, viena svarbiausių priežasčių – šiemet padidinti akcizai alkoholiui, tabakui ir degalams bei panaikinta pridėtinės vertės mokesčio lengvata centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui.
Ekonomisto skaičiavimu, šie mokestiniai pokyčiai prie metinės infliacijos prisidėjo maždaug 1,5 procentinio punkto.
Vis dėlto, N.Mačiulio teigimu, dar didesnę įtaką daro sparčiai augančios darbo sąnaudos.
„Lietuvoje darbo sąnaudos auga daug sparčiau negu produktyvumas. Čia paprasta matematika ir ekonomine logika – jeigu darbo sąnaudų augimas viršija produktyvumo augimą, tas skirtumas paprastai atsispindi arba mažesnėse įmonių pelno maržose, arba didesnėje infliacijoje. Tą mes ir matome“, – aiškino ekonomistas.
Jo vertinimu, būtent šis veiksnys prie infliacijos prisideda dar maždaug 2 procentiniais punktais.
N.Mačiulis taip pat atkreipė dėmesį į gyventojų vartojimą. Pasak jo, į ekonomiką patekus daugiau nei milijardui eurų iš sukauptų ilgalaikių santaupų, išaugo paklausa, o tai ypač paveikė paslaugų sektorių.
„Kai kuriuose sektoriuose pakilo kainos. Ne tiek buitinės technikos, kur pasiūla lanksti ir greitai gali importuoti daugiau, kiek viešbučių, restoranų, sveikatingumo priežiūros ir kitų paslaugų. Šiose srityse pasiūla nėra lanksti, negali staiga padidinti galimybių ir maitinti, ir apgyvendinti, ir suteikti sveikatingumo paslaugas, o paklausa išaugo. Todėl auganti paklausa atsispindi spartesniame kainų kilime“, – sakė jis.
Vis dėlto ekonomistas pabrėžė nemanantis, kad sprendimas didinti akcizus ar atsisakyti PVM lengvatos centralizuotam šildymui buvo klaidingas. Anot jo, ši lengvata buvo netikslinga, nes nepasiekdavo tų gyventojų, kuriems pagalbos labiausiai reikėjo.
„Bet šiaip didelė dalis infliacijos yra dėl populistinio ekonominės politikos klaidų, jeigu padarai vienkartines pinigų injekcijas – ar skolintas lėšas, ar iš ilgalaikių santaupų, tai pirmas ekonominis dėsnis pirmam kurse išmokstamas, kad tai pavirs į didesnę infliaciją“, – mintimis dalijoi N.Mačiulis.
