Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nerijus Mačiulis: visos valdžios žada biudžetą subalansuoti po trejų metų

Nerijus Mačiulis skaito paskaitą Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime
Ryčio Šeškaičio nuotr. / Nerijus Mačiulis
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitetas gavo penkių lapų Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko pasirašytą išvadą, kad 2015 m. biudžete numatytas išlaidų augimas pernelyg didelis, todėl „projektas pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintą išlaidų ribojimo taisyklę“. Reakcija buvo tokia, kokios ir reikėjo tikėtis.

Opoziciniai konservatoriai pareikalavo, kad Vyriausybė atsiimtų biudžeto projektą, turėtų parengti naują. Kai kurie valdantieji pasipiktino, kad Lietuvos banko vadovai praleido progą patylėti, komentuodami leido sau per daug ir užsiėmė politikavimu. Finansų ministras kategoriškai pareiškė, kad fiskalinės drausmės kriterijus nėra pažeidžiamas. O štai finansų analitiko nuomone, biudžetas chaotiškas, rodantis ir strateginio, ir vieningo mąstymo koalicijoje stoką, be to, jo manymu, visos valdžios biudžetą subalansuoti žada po trejų metų.

Pernelyg dosnūs?

Iš Vokietijos į Lietuvą sunkvežimiais vežant skolintus eurų banknotus, ne tik Seime, bet ir valdančiojoje koalicijoje vis dar lyg antklodė tampomas istorinis, pirmąkart eurais skaičiuojamas kitų metų biudžetas. Artėjant savivaldos rinkimams ne tik Seimui, bet ir trims valdančiosioms partijoms sunku susitarti dėl minimalios mėnesio algos, mažiausiai uždirbančių biudžetininkų algų dydžio, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui pratęsimo.

Politikų dosnumui įsismarkavus Lietuvos bankas kreipėsi į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą. Kreipimesi įspėjama, kad biudžeto projekte numatytas pernelyg didelis išlaidų augimas.

„Manome, kad LR 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetinių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatyme įtvirtintą išlaidų ribojimo taisyklę“, – buvo rašoma V. Vasiliausko laiške.

Po šio Lietuvos banko vertinimo Seimo opozicija išplatino pranešimą, kad Vyriausybė privalo atsiimti Seimui pateiktą kitų metų biudžetą. Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė vadina jį nerealistiniu ir neapgalvotu, nes valdantieji kalba tik kaip sumažinti išlaidas, bet nekalba kaip padidinti pajamas.

„Turime būti budrūs ir neduok Die, kad iš tikrųjų neištiktų Graikijos situacija, kada popieriuje yra pagražinti skaičiai, o realiam gyvenime, įvykus faktui, jau pasireiškia pasekmės, kurios jau tikrai ir valstybei, ir jos žmonėms nepageidaujamos“, – nerimauja I. Degutienė.

Chaotiškas biudžetas

Pagal Europos Komisijos prognozes, kitų metų Lietuvos biudžeto deficitas padidės, lyginant su šiais metais. Jei šiemet buvo 1,2 proc., tai kitąmet padidės iki 1,4 proc. nuo BVP. Ekonomikos ekspertai teigia, kad kitų metų biudžetas planuojamas gana chaotiškai.

Valdančiojoje koalicijoje nėra strateginio ir vieningo mąstymo

„Valdančiojoje koalicijoje nėra strateginio ir vieningo mąstymo. Na, čia aišku nieko naujo, kad politikų norai ir pageidavimai didinti valdžios sektoriaus išlaidas yra daug didesni, negu valstybės galimybės. Bet tuo pačiu metu reikia pripažinti vieną faktą, kad, jeigu politikai neturi valios padidinti kažkuriuos mokesčius, atsisakyti mokestinių lengvatų, tai yra daroma didesnė 2015 m. skolos kaina. Tai reiškia, kad ateities kartos už tai sumokės“, – prognozuoja „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Sakosi nieko nepažeidžią

Finansų ministras neigia, kad pateiktame kitų metų biudžete fiskalinės drausmės kriterijus yra pažeidžiamas.

„Ir tai – kategoriška mūsų nuostata. Aišku, nėra svarbiausia nepažeisti kažkokių konkrečių skaitinių išraiškų. Svarbiausia šalies ekonomikos stabilumas ir viešojo sektoriaus finansų stabilumas. Kad tam stabilumui jokių rizikų nėra, pripažino ir Lietuvos bankas“, – aiškina R. Šadžius.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas taip pat nesureikšmina Lietuvos banko ir Europos komisijos nuogąstavimų.

„Į prognozes aš niekada per daug nekreipiu dėmesio, todėl, kad prognozės šiandien yra vienokios, o pasikeitus politinei, ekonominei situacijai, lekia šipuliais“, – mano Bronius Bradauskas.

Premjeras sako, kad valdantieji ne tik nepažeis fiskalinės drausmės, bet yra net pasiruošę netikėtoms finansinėms grėsmėms.

„Ir visos kitos priemonės yra numatytos ir dar kai kurių turim rezerve, jei dėl geopolitinės padėtiems matytume, kad ekonominė situacija pablogėjo. Bet tas rezervas bus panaudotas tokiu atveju, jeigu matysim tam tikras grėsmes. Šiandien aš dar nematau jokių grėsmių“, – teigia Algirdas Butkevičius.

Ekonomikos ekspertai teigia, kad šiemet buvo gera galimybė subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas. Finansų ministras tokią galimybę  mato tik 2017 m.

„Atsižvelgiant į visas geopolitines aplinkybes, deja, vieneriais, bet tik vieneriais metais, mums subalansavimo terminą teko nukelti. 2017 m. viešieji finansai Lietuvoje turėtų būti pirmą kartą mūsų istorijoje subalansuoti“, – viliasi R. Šadžius.

„Tai yra auksinė taisyklė, kuri visuomet galioja Lietuvoje: valdžios sektoriaus finansai bus suplanuoti už trejų metų ir nei vienais metais tai nesikeičia“, – nurodo N. Mačiulis.

Prieš rinkimus valdžios dosnumas ir visuomenės noras kuo daugiau iš jos gauti gali trenkti kitu lazdos galu. Tenkinant  tuos norus, gali tekti į skolas lįsti dar labiau. O kai išlaidos auga neproporcingai pajamoms, mažėja šalies patikimumas tarptautinėse finansų rinkose ir skolintis tenka brangiau.  Todėl nebus ko stebėtis ir 2017-aisiais, kai valdžia vėl žadės subalansuoti biudžetą po trejų metų.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką