Europos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, 2010 metais Lietuva pateko į ketvertą labiausiai skurstančių Europos šalių. Daugiau prie skurdo ribos gyvenančiųjų turi tik Bulgarija (42 proc.), Rumunija (41 proc.) ir Latvija (38 proc.).
Tuo metu N.Mačiulis teigia, kad tai tėra statistika.
„Vis tik Lietuvoje didelė dalis gyventojų pajamų yra neoficialios (gyventojai išleidžia 8–9 mlrd. Lt daugiau nei uždirba – 15min.lt), daug gyventojų veda savo natūrinį ūkį ir taip patenkina pagrindinius poreikius, nors jų pajamos ir yra mažos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo ekonomistas.
Jis kritikavo skeptišką Lietuvos gyventojų požiūrį, kad valdžia turi rūpintis savo piliečiais ir tik ji kalta dėl skurdo.
„Jeigu žmogus gimsta skurde, tai ne jo kaltė, jei žmogus miršta skurde – tai jo problema. Tai mentaliteto klausimas. Valstybės vaidmuo čia yra ribotas ir tas vaidmuo dažniausiai pasaulyje yra toks, kad jis užtikrina žmogui, kad jis nebadautų, turėtų pastogę. Bet pašalpos tikrai niekada neužtikrina oraus gyvenimo. Kiekvienas už save atsakingas. Jis turi siekti tokių pajamų, kurios atitiktų jo norus“, – kalbėjo N.Mačiulis. Jo teigimu, didelė problema šalyje išlieka nedarbas, kuriam mažėti gali sutrukdyti minimalios mėnesinės algos didinimas.
„Iš tiesų mažiausias darbo pajamas gaunančių šalies gyventojų pajamos prilyginamos prie skurdo ribos ir tai, aišku, yra problema, bet reguliuojant MMA ne visada galima išspręsti tokią problemą. Augant MMA, mažėja galimybė sukurti naujų darbo vietų, taip sprendžiamos tik dalies dirbančiųjų problemos, sumažėja galimybė susirasti darbą dabartiniams bedarbiams“, – sakė ekonomistas.
Mažiausiai ties skurdo riba gyvenančiųjų turi Čekija (14 proc.), Švedija ir Nyderlandai (po 15 proc.), Austrija, Suomija ir Liuksemburgas (po 17 proc.).
