Statistika rodo, kad 2013–2016 metais tūkstančiui 65–74 metų amžiaus žmonių tenka 3,6 bankrutuojančių žmonių. 1991 metais šis rodiklis buvo perpus mažesnis – 1,2.
Be to, jie sudaro vis didesnę dalį tarp visų bankrutuojančiųjų. 1991 metais vyresnio amžiaus žmonės sudarė 2,1 proc. visų bankroto bylų, o dabar ši dalis siekia 12,2 proc.
Problemas vis daugiau amerikiečių sukelia menkstančios pensijos, augančios medicininės išlaidos, neadekvačios santaupos.
„Consumer bancruptcy project“ (Vartotojų bankroto projektas“ atlikta studija šių pokyčių neaiškina vien tik faktu, kad kūdikio bumo karta išeina į pensiją. Tyrėjai mano, kad per tris dešimtmečius sistema pasikeitė, palikdama vis didesnę finansinę naštą nešti pačiam žmogui.
Cheryl McLeod iš Las Vegaso dėl bankroto kreipėsi sausį. Būsto paskola ir kitos išlaidos jai tapo tiesiog per didelės. „Man yra 70. Aš dirbu už mažiausią atlygį per visą savo gyvenimą“, – leidiniui sakė ji.
Tyrėjai teigia, kad bankrotas žmonės gali suteikti naują pradžią, tačiau pensininkams tai yra „per mažai ir per vėlai“.
„Kai jie užpildo bankroto prašymą, jų turtas jau būna sunykęs, ir jie nebeturi tiek metų, kad suspėtų atsistoti ant kojų“, – teigiama tyrime.
