Beveik du penktadaliai respondentų pripažino, kad jų finansinė padėtis taptų nepakeliama, o kiek daugiau nei 50 proc. – kad pastebimai pablogėtų. Tuo tarpu net 85 proc. žmonių prisipažįsta finansiškai nepasirengę tokiam scenarijui, 13 proc. – iš dalies pasirengę ir tik 2 proc. – visiškai pasirengę.
„Nors dauguma gyventojų bijo sunkios nelaimės ar ligos, atkakliai nieko nedaro, kad tokiai situacijai pasiruoštų – dėl to didėja ir bendras nesaugumo jausmas visuomenėje, daug tikimasi iš valstybės, o nieko negavus arba gavus per mažai keikiama valdžia. Vis dėlto kiekvienas yra savo laimės ir finansinio saugumo kalvis – nepasirūpinus tuo šiandien, rytoj gali būti per vėlu, o būtent gyvybės draudimas ir gali užtikrinti finansinį saugumą nelaimės ar netekties atveju“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.
2009-ųjų balandžio mėnesį atliktos apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad saugiausiai dėl finansų nelaimės atveju jaučiasi visuomenės grupės, gyvenančios iš valstybės mokamų išmokų arba artimųjų kišenės. Mažiausiai dėl finansinės padėties jaudinasi nuo valstybės priklausantys pensininkai, motinystės ar tėvystės atostogose esantys asmenys bei jaunimas – kad jų ištekliams liga nėra baisi, nurodė 11–19 proc. šių grupių atstovų. O visų menkiausiai galimai traumai ar ligai pasiruošę vidutinio amžiaus mažesnių miestų gyventojai – beveik trečdalis jų neturi atsarginio plano.
Lietuvoje per ekonomikos kilimo laikotarpį buvo pradėjusios formuotis gyvybės draudimo bei kaupimo, taupymo ateičiai tradicijos. 2008 m. pabaigoje daugiau nei 300 tūkst. gyventojų buvo apsidraudę gyvybės draudimu ir rūpinosi savo finansiniu saugumu – tai sudaro apie 10 proc. visų šalies gyventojų. Tuo tarpu Vakarų Europos šalyse, maždaug trečdalis gyventojų kaupia lėšas ateičiai ir siekia apsaugoti save finansiškai nelaimės atveju.
„Iš daugiau nei 300 tūkst. apsidraudusių gyvybę Lietuvos gyventojų ekonominio sunkmečio akivaizdoje gyvybės draudimo sutartį nutraukė vos 6 proc. apsidraudusiųjų. Panašūs skaičiai yra ir kitose šalyse, kur sutartys nutraukiamos dėl konkrečių asmeninių finansinių priežasčių. Dauguma linkę elgtis racionaliai ir susidūrę su asmeniniais finansiniais sunkumais nėra linkę priimti skubotų ir finansiškai nenaudingų sprendimų. Juk nutraukiant draudimo sutartį, ne tik netenkama visų finansinių apsaugų, bet ir mokesčių lengvatos, todėl tai daugeliu atveju turėtų būti kraštutinis sprendimas. Jei žmogus nebeišgali mokėti draudimo įmokų, pirmiausia reiktų svarstyti galimybę kuriam laikui sustabdyti įmokų mokėjimą, sumažinti mėnesio įmokos sumą, ieškoti kitų sprendimų“, – sakė A.Bakšinskas.
Ilgalaikio kaupimo sutartis verta išsaugoti ir dėl mokesčių lengvatų, kurios taikomos ilgalaikio taupymo sutartims kaupiant lėšas vaikų ateičiai ar senatvei. Jei tokia sutartis nutraukiama anksčiau laiko, netenkama mokesčių lengvatų ir atsiimama kur kas mažiau pinigų nei jų būtų sulaukus sutarties pabaigos.
„Antra vertus, pasirinkusieji investicinį draudimą turėtų nepamiršti, kad palankiausia ir naudingiausia investicinių vienetų įsigyti tuomet, kai jų kaina mažiausia, o parduoti – kai ji didžiausia. Būtent šiuo metu yra palankiausias metas pirkti, o sulaukus akcijų pakilimo parduoti ir taip užsidirbti“, – sakė A.Bakšinskas.
