„Europa turi apsispręsti, ar jai reikia to dujotiekio, ar ne. Jei jis nereikalingas, statysime dujų skystinimo gamyklas ir tieksime jas pasaulio rinkoms, įskaitant ir Europos, tačiau šios dujos jums bus brangesnės“, – sakė V.Putinas po susitikimo su Suomijos Vyriausybės vadovu Mattiu Vanhanenu.
Jis pridūrė, kad „Gazprom“ statyti šį dujotiekį gali būti per brangu, nes dujų kanos žymiai smuko. Iki šio Rusija niekuomet nėra pareiškusi abejonių dėl „Nord Stream“.
Vokietijos energetikos politikos specialistas Joachimas Pfeifferis taip pat netryško optimizmu.
„Mes palaikome dujotiekio projektą, tačiau, jei paaiškės, kad verslo požiūriu jis nenaudingas, Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas išreiškė abejones dėl „Nord Stream“ dujotiekio, kuris turėtų eiti per Baltijos jūrą. Nors šis bendras Rusijos ir Vokietijos projektas jau buvo pajudėjęs, Rusija išreiškė turinti abejonių dėl išaugusios projekto kainos bei Europos neryžtingumo.primygtinai nesieksime jo įgyvendinti“, – sakė J.Pfeifferis.
Teigiama, jog entuziazmas dėl „Nord Stream“ atšalo kritus naftos ir dujų kainoms. Oficialusis Vilnius Rusijos ketinimus gaminti suskystintas dujas, vertinantis teigiamai. „Toks sprendimas liberalizuotų Rusijos gamtinių dujų transportavimo galimybes ir kartu padidintų apsirūpinimo dujomis patikimumą“, – sakė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė. Pasak jos, Rusija neturi suskystintų gamtinių dujų technologijų, todėl norėdama įgyvendinti savo ketinimus, turės perimti kitų šalių patirtį ir priimti jų investicijas.
Neaiški padėtis
„Tokios abejonės – ganėtinai natūralios. Dujotiekio projektas kasmet brangsta, nes kyla žaliavų kainos, o dujų poreikis Europoje artimiausiu metu nedidės dėl kritusio vartojimo. Rusijos finansinė padėtis sudėtinga, skolintis sunku, nebeaišku, koks Europos dujų poreikis bus ateityje. Nenuostabu, kad Rusija susierzino“, – sakė „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Pasak jo, šiaurės Europos dujotiekis būtų brangus projektas ne tik finansine, bet ir politine prasme, todėl nebūtų nieko nuostabaus, jei jis nebūtų įgyvendintas.
Šiaurės Europos dujotiekį tiesianti bendrovė „Nord Stream“ buvo įkurta 2005 metais. Ji turi suprojektuoti, nutiesti ir eksploatuoti magistralinį šiaurės Europos dujotiekį. Kompanijos akcininkės yra „Gazprom“ (51 proc. akcijų), „Wintershall Holding“ (20 proc.), „E.On Ruhrgas“ (20 proc.) ir „N.V.Nederlandse Gasunie“ (9 proc.).1,2 tūkst. km ilgio Šiaurės Europos dujotiekis turėtų tiesiogiai sujungti Rusiją ir Vokietiją, aplenkdamas Baltijos šalis. Šių metų kovą projekto sąmata buvo padidinta iki 7,4 mlrd. eurų.
Projektas sukėlė nemažai pasipriešinimo visoje Europos Sąjungoje, ypač aktyviai prieš jį protestuoja Švedija, Lenkija ir Lietuva.
