„Nord Stream“ aplinkosaugos komandos vadovas Brunas Haelgas sakė, kad planuojamas poveikis turėjo būti nežymus, tačiau rezultatai esą viršija ir lūkesčius.
„Mūsų išankstinės prognozės buvo pakankamai konservatyvios – numatėme, kad vamzdyno poveikis jūros ekosistemai bus mažos reikšmės, trumpalaikis ir lokalus. Džiaugiamės matydami pirmuosius duomenis, kurie liudija, jog tiesimo darbų poveikis yra netgi mažesnis nei prognozuota", – džiaugėsi B.Haelgas.
Anot jo, pažeidžiamiausios teritorijos yra saugomų vietovių tinklas „Natura 2000” ir Suomijos įlanka. „Joje vietomis dugno reljefas yra labai nelygus, čia taip pat yra nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų laikų nuskendusių šaudmenų, teko pašalinti minų“, – sakė B. Haelgas.
Dujotiekio tiesimo darbų poveikis yra stebimas analizuojant 16 parametrų: vandens kokybę, nuosėdas, drumstumą, hidrografiją, jūros dugno topografiją, žuvis ir komercinę žvejybą, paukščius, jūros žinduolius, bentoso augaliją ir gyvūniją, kultūrinį paveldui ir kitus parametrus.
2011 m. gegužės pradžioje į jūros dugną buvo nuleistas pirmosios „Nord Stream“ linijos paskutinis vamzdis. Šiuo metu trys jūroje esančios pirmojo vamzdžio atkarpos yra tarpusavyje suvirinamos. Antrąją liniją ketinama pradėti tiesti dar gegužės mėnesį, o 2012 m. nutiesus abi vamzdyno linijas, „Nord Stream“ dujotiekiu kasmet iš Rusijos tiesiai į Europos Sąjungą bus galima transportuoti 55 mlrd. kubinių metrų dujų. Tokio kiekio pakanka aprūpinti 26 mln. namų ūkius.
