Nors EP ir ES Taryba galutinius Bankų sąjungai funkcionuoti reikalingus sprendimus planuoja priimti iki gegužę numatytų EP rinkimų, ietys aukščiausiose institucijose vis dar kryžiuojamos. EP derybininkai viliasi, kad jų veiksmų planui visas parlamentas pritars šią savaitę. Apžvalgininkai perspėja, kad dabar svarstomų sprendimų nepakaks apsisaugoti nuo galimos krizės ateityje.
„Nepaisant viso reguliavimo, kurį dabar turime Europoje, jei pasikartotų tokia pati krizė, kokią išgyvenome 2008-aisiais, mums nepavyktų išvengti recesijos. Žinoma, puiku, kad visi šie kontrolės mechanizmai diegiami, tačiau negalime nuspėti, kada krizė vėl ištiks ir kur bei dėl ko ji prasidės. Dėl to keliame klausimą, ar tos reguliavimo sistemos, kurią dabar turime, pakaks“, – sako euronomics.eu tinklaraštininkas Raymondas Frenkenas.
„Nepaisant viso reguliavimo, kurį dabar turime Europoje, jei pasikartotų tokia pati krizė, kokią išgyvenome 2008-aisiais, mums nepavyktų išvengti recesijos“, – sako euronomics.eu tinklaraštininkas Raymondas Frenkenas
Laisvojo Briuselio universiteto ekonomikos profesorius Andre Sapiras įsitikinęs, kad reikia imtis ryžtingesnių priemonių.
„Mums reikia veiksmingesnio finansų sistemos reguliavimo. Šiokių tokių veiksmų jau imtasi, tačiau esu tikras, kad reikia žengti ryžtingesnių žingsnių, kurie užtikrintų bankų stabilumą. Dabar svarbiausia didinti bankų kapitalą, nes didesnis kapitalas reikš mažesnę riziką“, – teigia A. Sapiras.
Analitikai ragina skaidrinti visą būsimą centralizuotą bankų priežiūros sistemą ir spartinti vadinamųjų bankų streso testų taikymą. Tačiau bene daugiausiai kritikos tenka nepakankamai sparčiam būsimo bankų prievaizdo reagavimo į krizes mechanizmui ir iki 2025 metų planuojamam sukurti bendram 55 mlrd. eurų bankų pertvarkymo fondui, į kurį bankai turės sumokėti po 1 proc. nuo visų indėlių sumos.
„Manau, didžiausias pavojus – kas gali nutikti, kol šis fondas nebus surinkęs visų reikiamų lėšų. Tam reikia 10 metų, nebent mes sutrumpintume periodą iki 5 metų. Tačiau tokiu atveju finansų institucijos turėtų mokėti daugiau, negu dabar susitartas 1 proc. nuo indėlių“, – prognozuoja Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narys Wolfas Klinzas.
„Jeigu procesas užtruks per ilgai, investuotojai atsiims savo indėlius ir bankas žlugs, kaip jau matėme Kipre ir kitur. Mes privalome daryti viską, kad tai nebepasikartotų“, – tvirtina Corien Wortmann-Kool
Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narė Corien Wortmann-Kool mano, kad reikia sukurti tokį mechanizmą, kurio pagalba susidariusią krizinę situaciją būtų galima išspręsti per savaitę.
„Nes jeigu procesas užtruks per ilgai, investuotojai atsiims savo indėlius ir bankas žlugs, kaip jau matėme Kipre ir kitur. Mes privalome daryti viską, kad tai nebepasikartotų“, – tvirtina ji.
Prieš dvi savaites Europarlamentarai perspėjo, kad nepritars 28 valstybių susitarimui dėl bankų pertvarkymo mechanizmo, nes jame įtrauktas papildomas susitarimas dėl bankų krizinio fondo. Diskusijos dėl bendro bankų pertvarkymo fondo EP suplanuotos antradienį, o balsavimas numatytas ketvirtadienį.
