Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nors euro naudą pajuto nedaugelis, kainų kilimo priežasčių siūlo ieškoti kitur

Daržovės
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Daržovės
Šaltinis: Lrt.lt
2
A A

Reikia pradėti galvoti, kokios priežastys be euro įvedimo lemia kainų didėjimą, nes kitaip galima pradėti fantazuoti, kad Donaldą Trumpą JAV prezidentu išrinko dėl euro įvedimo Lietuvoje. Taip LRT RADIJUI sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Anot viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ direktoriaus Kęstučio Kupšio, vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad trys ketvirtadaliai Lietuvos visuomenės dėl euro įvedimo prarado daugiau nei gavo ir prognozuotos naudos jie nepajus ir kitais metais.

Ar dėl kylančių kainų galima kaltinti eurą?

Paklaustas, kuo euro įvedimas buvo naudingas Lietuvai, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka teigia, kad dabar paprasta lyginti algas, kainas ir pan.: „Yra net tokia interneto svetainė, kur, įvedus šalies pavadinimą, kiekvienas gali pasižiūrėti, kokios pagrindinių prekių ir paslaugų, nekilnojamojo turto kainos, kokie atlyginimai. Euras naudingas ir žmonėms, kurie keliauja.“

Pasak R.Lazutkos, finansinis stabilumas nepasikeitė.

„Litas taip pat buvo susietas su euru. Neatsirado ir kažkokių naujų įsipareigojimų. Tačiau mes esame sistemoje ir, jei kažkas įvyktų, ypač Pietų Europos šalyse, esame įpareigoti išlaikyti euro stabilumą, turime prisidėti“, – aiškina ekonomistas.

„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr./Romas Lazutka
„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr./Romas Lazutka

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie euro naudą, tvirtina, kad yra dar vienas privalumas: „Lietuva tapo integralia euro zonos dalimi. Be to, supanašėjo palūkanų normų lygis, kitaip tariant, galime naudotis beveik tokiomis pačiomis skolinimosi sąlygomis, kaip pačios stabiliausios euro zonos valstybės. Turint omenyje, kad Lietuvos biudžeto deficitas ir anksčiau sukauptų skolų priežiūra vis dar reikalauja papildomų finansinių injekcijų, ši galimybė skolintis pigiai – tikrai vertintina.“

Kaip sako G.Nausėda, kainų pakilimas po euro įvedimo buvo juntamas gana smarkiai. „Manau, kad šis procesas būtų įvykęs neišvengiamai, nepaisant to, ar būtume įsivedę eurą, ar ne. Tik šis procesas įvyko šuoliškai. 2015 m. pradžioje visi suprato, kad duotas starto šūvis ir yra galimybė apvalinti kainas. Nemažai verslininkų tai ir padarė“, – teigia pašnekovas.

G.Nausėdos nuomone, kyla klausimas, ar dėl kainų Lietuvoje galima kaltinti euro įvedimą: „Gal jau laikas liautis jį kaltinti – reikia pradėti mąstyti, kokios kitos priežastys lemia kainų didėjimą. Priešingu atveju, galime imti fantazuoti apie tai, kad ir Donaldą Trumpą išrinko JAV prezidentu, nes Lietuvoje įvestas euras.“

Anot viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ direktoriaus Kęstučio Kupšio, žmones galima suskirstyti į dvi kategorijas.

„Pirmiausia, euro naudą pajuto labiau pasiturintys, verslą turintys piliečiai. Jie turbūt jaučia, kad pajamos padidėjo daugiau, nei paaugo kainos. Taigi jų nepavadinsi pralaimėtojais. Tačiau manau, kad trys ketvirčiai Lietuvos visuomenės dėl euro įvedimo pralaimėjo ir prarado daugiau nei gavo“, – teigia specialistas.

G.Nausėdos įsitikinimu, netikslu sakyti, kad, įvedus eurą, dėl skolinimosi kaštų mažėjimo laimėjo tik valstybė: „Žinoma, valstybės skolinimosi apimtys visai kitokios negu įmonės ar žmogaus skolinimosi. Vis dėlto perėjimas prie euro padėjo sumažinti skolinimosi kaštus ir namų ūkiams, įmonėms.“

Kaip tvirtina G.Nausėda, euras Lietuvai suteikė investicinio patrauklumo. „Nei aš, nei mano kolegos nesakėme, kad euro įvedimo privalumai pasireikš per metus. Kalbėta apie 3–5 metų laikotarpį. Reikia daugiau laiko, kad šalis apsiprastų gyventi su euru, išmoktų naudotis jo privalumais. Tuomet galima tikėtis ekonominio efekto“, – aiškina jis.

R.Lazutka teigia, kad verta imti Vokietijos pavyzdį, tačiau euro zonoje – ne tik ji: „Tai ir Graikija, Ispanija, Italija ir kt. Valstybės skolinimosi galimybės priklauso ne nuo valiutos. Žinoma, mažai šaliai euras gali turėti reikšmės, kita vertus, prisiminkime Graikiją.“

Galima kalbėti apie dvi Lietuvas

Paklaustas, kodėl žmonės taip skausmingai reaguoja į neva dėl euro kylančias kainas, R.Lazutka sako spėjantis, kad pozityviau į euro įvedimą žiūri turtingesni žmonės ir negatyviau – mažiau turtingi žmonės: „Tie, kurie neskaičiuoja kiekvieno euro ir anksčiau neskaičiavo kiekvieno lito, už kavą mokėdami du eurus, jie nesismulkina, jiems tai nėra svarbu. O tų, kurie kiekvieną litą priversti skaičiuoti, požiūris kitoks.“

R.Lazutka pritaria, kad per paskutinius metus daug labiau išaugo pajamos pasiturinčių žmonių. „Statistiniai duomenys rodo, kad penktadalio gyventojų pajamos per paskutinius ketverius metus visai nepakito – vienam asmeniui yra 229 eurai, kaip buvo prieš ketverius metus. O turtingiausio penktadaliu pajamos yra 2 000 eurų ir per metus jos padidėjo keliais šimtus eurų. Taigi skirtumai dar didėja, todėl žmonių požiūris ir savijauta absoliučiai skiriasi. Galima kalbėti apie dvi arba dar kelias Lietuvas“, – teigia profesorius.

G.Nausėda mano, kad kartais žmonės linkę suabsoliutinti kainų kilimą: „Tikrai yra produktų, kurių kainos taip stipriai neišaugo, o kai kurios ir sumažėjo, bet niekas šito nepriima domėn. Juk net ir po pabrangimo degalai kainavo gerokai mažiau negu prieš dvejus metus. Niekas neginčija to, kad kainos kyla, bet tada klausimas, kodėl parduotuvės vis dar pilnos.“

G.Nausėdos teigimu, mažmeninės prekybos apyvarta smarkiai auga, fiksuojami nauji rekordai, tad klausimas, ką daryti prekybininkams. „Prekybininkai nėra ta institucija, kuri rūpinasi socialine rūpyba arba socialine politika. Jie orientuojasi į bendrą perkamąją galią. Jei bendra perkamoji galia turtingesnių arba vidutiniškai pasiturinčių žmonių auga greičiau negu kainos, natūralu, kad prekybininkai linkę tas kainas didinti“, – kalba ekonomistas.

Priešingu atveju, pastebi jis, kyla klausimas, dėl ko dirba prekybininkai – ar dėl maksimalaus pelno, ar dėl kažkokių poreikių patenkinimo: „Matyt, pirmiausia dėl maksimalaus pelno. Tad tokiomis aplinkybėmis kainos kyla ir valstybė turi rūpintis socialine politika – ar prie šito gėrybių pyrago silpniausi visuomenės nariai turi priėjimą, ar neturi.“

Atskirtis didės

Taip, pabrėžia G.Nausėda, socialinė politika vėlavo, sprendimai buvo daromi per vėlai, visi socialiniai dydžiai atsiliko nuo vidutinių pajamų didėjimo. Bet jis nemano, kad padėtis yra prarasta ir juo labiau kad dėl to reikėtų kaltinti eurą. „Ir technologinė pažanga lemia didesnę socialinę atskirtį pasaulyje. Tai ar dabar sustabdyti technologinę pažangą?“ – pastebi ekonomistas.

Paklaustas, kokie bus treti metai su euru, VšĮ „Lietuva be šešėlio“ direktorius Kęstutis Kupšys sako, kad būtų naivu tikėtis, jog tie efektai pasireikš staiga, nes dvejus metus jų beveik nematėme, išskyrus tai, kad pinigai tekėjo į turtingesniųjų kišenes.

„Matyt, ir toliau tas efektas bus puikus daugiau uždirbantiems, turintiems bankų paskolų, vykdantiems verslą. Bet silpniau gyvenantys, ko gero, to efekto taip ir nepajus, kitaip jau būtų pajutę. Kas iš to, kad padidins pensijas 10 proc. – juk kainos šoko 15–20 proc. Vadinasi, didės, deja, atskirtis ir panašu, kad matysime didesnį skurdo įsigalėjimą.“

G.Nausėdos nuomone, ne tik euras lemia Lietuvos žmonių gyvenimą – gyvename tarptautinėje ekonominėje aplinkoje, kuri šiuo metu ypatingo džiugesio nekelia, tad tai nėra euro įvedimo Lietuvoje pasekmė. „Politinis neapibrėžtumas gerokai prislopino investicijų procesą visame pasaulyje, ypač euro zonoje, atsirado „Brexitas“, kiti įvykiai, kurie grynai ekonominiu požiūriu nėra vertinami labai teigiamai. Bet tai yra šiandieninis pasaulis ir mes turime įprasti tokiame pasaulyje gyventi“, – tikina ekonomistas.

Jo pastebėjimu, galima ginčytis, ar tokiomis aplinkybėmis Lietuvai būtų buvę geriau su litu ar su euru, bet jei Lietuva yra ES narė ir jei nori kiek galima greičiau supanašėti su Vakarų Europa pajamų, pragyvenimo, verslo, technologinio išsivystymo lygiu, euras vis tiek turėjo būti įvestas.

„Bet aš siūlyčiau nenusišalinti ir nuo socialinės politikos priemonių. Jei auga bendras pajamų lygis, valstybė turėtų taip formuoti savo socialinę politiką, kad ne vidutiniokai, o vargingiau gyvenantys žmonės labai neatsiliktų nuo šito traukinio“, – teigia G. Nausėda.

Lrt.lt
Komentarai: 2
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką