Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 2d. 05:37

Nors jau privaloma, algos – tik kas trečiame darbo skelbime, imamasi ir gudrybių

Nuovargis prie kompiuterio
Marmeth Tallahassee, Flickr.com / Darbo paieška

Šeštadienį įsigaliojo prievolė įmonėms darbo skelbimuose nurodyti algos dydžius ar intervalus, tačiau verslas į tai atsižvelgti neskuba. 15min peržiūrėjus 100 atsitiktinių naujų darbo skelbimų, 68 jų vis dar buvo be nurodyto darbo užmokesčio, o kai kurios algas nurodančios įmonės į prievolę pažvelgė kūrybiškai. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pripažįsta neturinti nei išteklių, nei tikslo už tai bausti – jei bus skundų ar rimtų pažeidimų, bus prašoma ištaisyti.

Nuo praėjusio šeštadienio įsigaliojo nuostata, kad darbdaviai ieškodami darbuotojų privalo nurodyti algas.

„Darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus“, – teigiama Darbo kodekso nuostatoje.

15min keturiuose skelbimų portaluose peržiūrėjo 100 atskirų organizacijų naujausius skelbimus atsitiktine tvarka. 68 darbdaviai algų apskritai nebuvo nurodę, o skaitant algas paviešinusių įmonių skelbimus vis tiek dažniausiai tenka paspėlioti.

Ekspertai vertina, kad netrukus su atlyginimais turėtų pasirodyti daugiau skelbimų – dar veikia inercija ir atostogų laikotarpis. Tačiau tai sukels problemų, ypač tais atvejais, kai nauji darbuotojai bus viliojami didesnėmis algomis, nei uždirba esami darbuotojai.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

Darbdaviai algas nurodė kūrybiškai

32 peržiūrėtuose skelbimuose darbdaviai atlyginimus įvardijo, tačiau trimis skirtingais būdais.

11 darbdavių nurodė algą nuo tam tikros sumos, neminėdami viršutinių lubų. Pavyzdžiui, „Skaitel“ ieško elektros ir ryšių montuotojo, kuris uždirbtų nuo 900 eurų per mėnesį, „Hegelmann Transporte“ – draudimo įvykių skyriaus vadovo, kurio atlyginimas būtų nuo 700 Eur atskaičius mokesčius, „Olympic Casino Group Baltija“ – klientų aptarnavimo specialisto lošimo namuose, kuris uždirbtų nuo 550 Eur atskaičius mokesčius „su perspektyva didėti“, o UAB „Gevalda“ pasamdytų statybos darbų vadovą, kurio atlygis nuo 1600 eurų atskaičius mokesčius.

cvmarket.lt nuotr./Darbo skelbimas
cvmarket.lt nuotr./Darbo skelbimas

Tarp peržiūrėtų skelbimų, 13 darbdavių nurodė darbo užmokesčio intervalą „nuo – iki“, ir kai kada intervalas gana platus. Pavyzdžiui, „Prieskonių ambasada“ Klaipėdos „Akropolyje“ pasamdytų pardavėją konsultantą, kuris uždirbtų nuo 640 eurų per mėnesį iki 950 eurų per mėnesį, prieš mokesčius, UAB „Iterato“ ieško IT sistemų administratoriaus už 1000–2000 eurų algą atskaičius mokesčius, „Rekreacinės statybos“ kolektyvui trūksta akmens grindinio mūrininko, kuris uždirbtų nuo 1700 iki 2700 Eur per mėnesį prieš mokesčius.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

Dažnai bendrovės leidžia suprasti, kad alga gali būti didesnė nei minimali. Pvz., biotualetų aptarnavimo vairuotojo-operatoriaus ieškanti „Ecoservice“ grupė nurodo: „Atlyginimas nuo 900 Eur, atskaičius mokesčius ir priedai už darbo rezultatus. Atlyginimas priklauso nuo darbo dienų ir aptarnautų biotualetų skaičiaus“. O dar toliau nurodo ir intervalą 900–1200 Eur.

cvbankas.lt nuotr./Darbo skelbimas
cvbankas.lt nuotr./Darbo skelbimas

Tik 8 darbdaviai iš 100 nurodė konkrečius darbo užmokesčius. Pvz., „Barbora“ priimtų užsakymų komplektuotoją Klaipėdoje už 709 Eur prieš mokesčius, Vilniaus miesto apylinkės teismui reikalinga raštinės skyriaus sekretorė už 692 Eur iki mokesčių.

Kartais darbdaviai užmena mįsles – pavyzdžiui, pardavimo projektų vadovo ieškanti VĮ „Lietuvos oro uostai“ atlyginimo nenurodė, bet pateikė nuorodą į internetinę svetainę, kur viešinami vidutiniai darbo užmokesčiai įmonėje. Valstybės institucijos dažnai nurodo atlyginimų kategorijas, pagal kurias būtų galima atlygį apsiskaičiuoti.

cvbankas.lt nuotr./Darbo skelbimas
cvbankas.lt nuotr./Darbo skelbimas

Atlyginimus kol kas vengia atskleisti didžiausi darbdaviai: nei „Lietuvos geležinkeliai“, nei „Maxima“, „Iki“ ar kiti prekybininkai, nei klinikos algų kol kas skelbimuose nenurodė. Kai kada atlyginimų nerodo ir valstybės valdomos organizacijos, pvz., „Registrų centras“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“

Dažniausiai atlyginimus nurodė mažesnės įmonės darbo vietoms, kurioms nereikalaujama aukštos kvalifikacijos. Kai kurie darbdaviai elgėsi nenuosekliai – vienuose skelbimuose darbo atlygį nurodė, nors kituose naujuose skelbimuose atlygio neviešina.

Rinkos prievaizdas nesiims bausti

Valstybinės darbo inspekcija (VDI) 15min komentuoja, kad jokių atskirų kontrolės veiksmų dėl įmonių darbo skelbimų artimiausiu metu neketinama atlikti – nėra atskiro etato, kuris galėtų prižiūrėti, kaip bus skelbiami atlyginimai. Tačiau planinių ir neplaninių patikrinimų metu, tikrinant įmones, ketinama atsižvelgti ir į darbo skelbimus. Taip pat būtų reaguojama į gautus skundus ar viešai teikiamą informaciją apie galimus pažeidimus.

„Kas būtų nustačius pažeidimą, tai galimi du variantai: arba surašomas reikalavimas pažeidimą ištaisyti, arba gali būti skiriama bauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Norime atkreipti dėmesį, kad VDI tikslas tikrai nėra bausti ir nubausti kuo daugiau. Be to, įsigaliojus naujai nuostatai, manome, kad reikalingas ir pereinamasis laikotarpis“, – 15min teigia VDI atstovė.

Atlygio ekspertas: įmonės suka galvą, kaip išvengti konfliktų

Atlygio ir darbuotojų įsitraukimo ekspertas Eligijus Kajieta patikina, kad šiuo metu yra dar įmonių, kurios nespėjo susivokti apie naują atsiradusią prievolę – ji priimta ir įsigaliojo per labai trumpą laiką, įstatymas priimtas liepos 11 d.

„Kol kas dar yra inercijos ir dar ne visi susimobilizavę paskelbti atlyginimus, kai kurie skelbimai buvo parengti ir suderinti gerokai anksčiau. Juolab, veikia ir atostogų laikotarpis – nėra su kuo suderinti, kokį atlyginimą ar intervalą galima skelbti. Tad nestebina, kad daug skelbimų dar be atlyginimo“, – sako E.Kajieta.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

Anot jo, įmonės bus linkusios elgtis saugiai – jei nurodys intervalą, jis gali būti didesnis. Atlyginimas yra jautri informacija, ir jų viešinimas staiga gali sugriauti nusistovėjusią įmonės atlygio sistemą.

„Vienos įmonės anksčiau, kitos – vėliau, kurios neturi nuoseklios ir aiškios atlygio sistemos, susidurs su sudėtinga situacija. Iš darbo rinkos mums ir įmonėms dažnai tenka pritraukti darbuotojus siūlant didesnį atlyginimą, nei uždirba dalis esamų darbuotojų. Nauja tvarka tokią situaciją išgrynina. Jei naują darbuotoją gali pritraukti pasiūlęs 1000 eurų, o yra darbuotojų, kurie dabar gauna 900 ar 800 eurų algą, natūrali tokio skelbimo pasekmė – seni darbuotojai pradės klausinėti“, – aiškina E.Kajieta.

123rf.com/Darbo pokalbis
123rf.com/Darbo pokalbis

Nauja tvarka gali pasitarnauti esamų darbuotojų atlygio korekcijoms, kadangi situacija darbo rinkoje paprastai būna priekyje, lyginant su jau dirbančiais darbuotojais.

„Atlyginimų korekcijos seka rinką. Tai tikrai yra atvejų, kai naujomis rinkos sąlygomis jau reikia siūlyti daugiau, nei esamiems darbuotojams ir tai nėra kažkokia vadybinė nuodėmė. Aišku, jei įmonė turi atlygio peržiūros procesus ir būdus, sistemą, ji atotrūkį dinamiškoje rinkoje sumažina“, – vertina ekspertas.

Dar viena bėda – aukščiausio lygio vadovų atlyginimai.

„Vadovų atlygiai yra labai individualus klausimas, dėl to čia bus keblesnė situacija – arba tas intervalas bus labai platus, arba bus remiamasi tiesiogine paieška, o ne darbo skelbimais“, – spėja E.Kajieta.

Anot jo, kiek griežtai įmonės žiūrės į atlyginimų viešinimą priklausys ir nuo institucijų veiksmų.

„Latvijoje buvo labai panašiai, įmonės pradėjo skelbti, bet nebuvo iki galo aiškiai apibrėžta, ką reikia skelbti. (…) Tačiau kolegos Latvijoje netgi pirmosiomis dienomis pradėjo dalintis žinutėmis, kad iš valstybinės institucijos gavo tiesiogiai siunčiamus laiškus – tai labai greitai uždarė neskelbiančiųjų ratą“, – lygina E.Kajieta.

Įmonės įstatymas didelės grėsmės nekelia – galima nurodyti platų rėžį

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ darbo teisės ekspertas Rimantas Stanevičius pastebi, kad įstatymą įmonės gali plačiai interpretuoti ir galima nurodyti itin plačius atlyginimų rėžius.

„Nuostata įsigaliojo dar tik savaitgalį, ir šiandien per anksti pasakyti, kaip įmonės prie jos prisitaikys. Reikalavimas leidžia platų pasirinkimą – gali nurodyti tiek sumą, tiek intervalą, kuris gali būti platus“, – vertina R.Stanevičius.

O atsakomybė už atlyginimo nurodymą, anot teisininko, priklausys nuo VDI iniciatyvos.

Asmeninio archyvo nuotr./Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius
Asmeninio archyvo nuotr./Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius

„Šioje vietoje, kaip ir už bet kokio teisės akto reikalavimo nesilaikymą, taikoma bendra atsakomybė. Antra vertus, kiek ji praktinė, o ne teorinė – galėtų atsakyti tik VDI. Kad reali atsakomybė atsirastų, kažkas turėtų prie to dirbti“, – sako R.Stanevičius.

Jis pastebi, kad įmonės „dar nėra pasiruošusios stačia galva šokti į skaidrumą“, – pavyzdžiui, lygina, kad tik maždaug pusė įmonių laikosi reikalavimo turėti atlygio sistemą, kurioje būtų numatyti profesijų rėžiai ir atlyginimai.

Naudojasi proga atkreipti dėmesį į save

Kol didžioji dalis įmonių snaudžia, kai kurios įmonės naudojasi proga atkreipti dėmesį į save.

„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas feisbuke pasidalijo įrašu, kviečiančiu įsidarbinti bendrovėje, nurodydamas ir bazinį, ir „neribojamą“ atlyginimą.

„Teko truputį pasukti galvą, kaip čia padaryti: mūsų didžiosios dalies darbuotojų atlyginimai priklauso nuo pasiektų rezultatų. Komunikacijos vadovo – irgi, jei ką. Todėl padarėm du dalykus. Pirma – nurodėme ir bazinę algą, kurią darbuotojas gaus visada, ir šalia nurodėm atlygį, kurį jis realiai gali uždirbti su priedais. Čia su sąlyga, kad tikrai gerai dirbs“, – pasakoja A.Baranauskas.

Taip pat jis pabrėžė, kad, be konkrečių bazinių algų, „galima uždirbti ir daugiau“.

„Skelbimuose turime gražų sakinį „Atlyginimo dydis nėra ribojamas, priklauso nuo pasiektų rezultatų“. Ir tikrai, yra, kad žmonės uždirba daugiau“, – rašo A.Baranauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką