„Neaišku, ar tai būtų gera idėja įleisti didelę šalį į šią organizaciją“, – dienraščiui „Aftenposten“ pareiškė Norvegijos Europos reikalų ministrė Elisabeth Vik Aspaker.
„Dėl to pasikeistų pusiausvyra, o tai nebūtinai atitiktų Norvegijos interesus“, – pridūrė ji.
Norvegija nepriklauso Europos Sąjungai, tačiau turi priėjimą prie pelningos Europos vidaus rinkos, nes priklauso Europos ekonominei erdvei (EEE), kuri vienija visas ES valstybes nares ir tris iš keturių ELPA narių (Norvegiją, Islandiją ir Lichtenšteiną, bet ne Šveicariją).
Nors ši tvarka Norvegijoje buvo ne kartą kritikuota, nes ji reiškia, kad Oslas turi taikyti Europos taisykles, neturėdamas galimybės dalyvauti dėl jų balsuojant, „Brexit“ kampanijos dalyviai šį modelį minėjo kaip pavyzdį, kuriuo Didžioji Britanija turėtų pasekti, jeigu nuspręstų pasitraukti iš ES.
Didžioji Britanija buvo viena iš 1960 metais įkurtos ELPA steigėjų. Ši laisvosios prekybos organizacija buvo Europos ekonominės bendrijos (EEB) – Europos Sąjungos pirmtako – priedas. 1973 metais Didžioji Britanija prisijungė prie EEB.
Priešindamasi Didžiosios Britanijos sugrįžimui į ELPA, kurioje sprendimai priimami bendru sutarimu, Norvegija iš esmės sugriautų Londono šansus patekti į Europos rinką per EEE, nes šiai erdvei gali priklausyti tik ES ir ELPA narės.
Prieš vasaros atostogas Norvegijos vyriausybė sudarė kelių ministerijų atstovus vienijančią darbo grupę, kuriai pavedė įvertinti Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES pasekmes. Kada darbo grupė pateiks savo išvadas, dar nežinoma.
