Finansų ministerija šią rekomendaciją pateikė kasmet rengiamoje Baltojoje knygoje dėl šalies pensijų fondų.
Norvegijos centrinis bankas, kuriam pavesta valdyti milžinišką turto fondą, kiek anksčiau paprašė leidimo investuoti į nebiržines įmones, nes tokios investicijos galėtų užtikrinti didesnę grąžą.
Tačiau finansų ministrė Siv Jensen atmetė šį prašymą.
„Toks sprendimas priimtas vien dėl to, kad mums rūpi fondo įvaizdis... ypač kai kalbama apie skaidrumą“, – pareiškė ji reporteriams.
Fondo vertė 2017 metų pabaigoje siekė 8,48 mlrd. kronų (beveik 880 mlrd. eurų, arba 1,08 trln. JAV dolerių). Beveik du trečdaliai jo lėšų tuomet buvo investuoti į akcijas (65,9 proc. portfelio). Obligacijoms teko 31,6 proc. jo investicijų portfelio, o nekilnojamajam turtui – 2,5 procento.
Vyriausybė taip pat dar kartą pareiškė nesutinkanti, kad fondui būtų leista investuoti į nebiržines infrastruktūros įmones, tačiau neuždraudė investuoti į nebiržines atsinaujinančiosios energijos infrastruktūros įmones, kaip antai vėjo ir saulės jėgaines.
Baltąją knygą dar turi patvirtinti parlamentas, kuriame dešiniųjų vyriausybei neturi daugumos, tad jai gali tekti derėtis dėl kompromisinių sprendimų.
