Tačiau bendras indėlių portfelis per metus vis dėlto išaugo beveik 6 proc. (2016 m. I ketv. – apie 20,5 mlrd., 2015 m. I ketv. – 19,4 mlrd. Eur). Labiausiai (apie 18 proc.) padidėjo namų ūkių indėlių iki pareikalavimo portfelis – nuo 5,5 iki 6,6 mlrd. Eur.
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelis išaugo 5 proc. (2016 m. I ketv. – apie 16,9 mlrd., 2015 m. I ketv. – 16,1 mlrd. Eur). Namų ūkių paskolos būstui pirkti padidėjo apie 6 proc., vartojimo kreditas – 13 proc., likusios paskolos – 11 proc. Paskolų juridiniams asmenims kreivė, palyginti šių ir praeitų metų sausio-kovo mėn., šoktelėjo apie 5 proc. aukštyn – nuo 8,8 mlrd. iki 9,3 mlrd. Eur.
Statistika taip pat rodo, kad auga atsiskaitymai kortelėmis ir naudojimasis internetine bankininkyste.
Per metus atsiskaitymų už pirkinius kortele augimas: nuo 47,284 (2015 m. I ketv.) iki 53,348 (2016 m. I ketv.) transakcijų. O atsiskaitymų už pirkinius kortele apyvarta didesnė bene penktadaliu (18 proc.): 2016 m. I ketv. – beveik 975 mln., 2015 m. I ketv. – 827 mln. Eur.
„Nepaisant teigiamų tendencijų mokėjimo kortelių srityje, grynųjų pinigų naudojimas mūsų šalyje vis dar gajus – šiuo požiūriu lenkiame daugelį valstybių. Dažnai dar nesuprantama, kad banknotų spausdinimas, monetų kalimas, pinigų tvarkymas, inkasavimas, skaičiavimas, naikinimas brangiai kainuoja. Maža to, grynieji neužtikrina saugumo vagysčių ar plėšimų atvejais. Reikia tikėtis, kad jau greitu metu atsirasianti momentinių mokėjimų galimybė, kuri leis už smulkius pirkinius atsiskaityti greičiau, dar labiau populiarins atsiskaitymus kortele“, – pastebi Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
Šiemet internetinės bankininkystės klientų padaugėjo – nuo 4,05 iki 4,17 mln. vartotojų.
Didžiausią šuolį padarė lizingo paslaugos. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augimas sudarė net 18,5 proc. Tai rekordinis šuolis. Sudarytų sutarčių skaičius pirmą šių metų ketvirtį augo 14 proc. ir sudarė 35,2 tūkst., tuo tarpu finansuota sutarčių suma pasiekė 300 mln. Eur (2015 m. I ketv. pabaigoje buvo 174,6 mln. Eur).
Verslas daugiau paskolų ėmė naujų įrenginių įsigijimui. Per pirmą šių metų ketvirtį buvo sudaryta net 46 proc. daugiau sutarčių pramonės įrangos ir įrengimų finansavimui lizingu, o finansuota suma augo 50 proc. Daugiau pirkta ir automobilių lizingu. Pavyzdžiui, naudotų automobilių pardavimo apimtys lizingu augo penktadaliu. Pastebima, kad net ir naudoti, jie perkami naujesni. Lietuvoje automobilių parkas seniausias Baltijos šalyse, tad ši tendencija rodo, kad lizingas prisideda prie automobilių parko atnaujinimo.
