Liepos pradžioje Seimas priėmė prieš tai prezidentės Dalios Grybauskaitės atmestas ir specialios darbo grupės taisytas Statybų įstatymo pataisas. Po to, kai įsikišo prezidentė, pataisose nebeliko galimybės įteisinti nelegalius statinius, esančius saugomose teritorijose, parkuose, rašo „Vilniaus diena“.
Anot prezidentės vyriausiosios patarėjos teisės klausimais Solveigos Cirtautienės, iš esmės bus galima įteisinti tik smulkias nelegalias statybas, kai žmonės, neapsikentę pernelyg didelės biurokratijos, be statybos leidimo ar neatlikę visų formalių procedūrų vykdė statybas, atliko remontą ar rekonstrukciją.
Įstatymo pataisos leis parengti statinio projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus įstatyme nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Teisinių paslaugų grupės teisininkai skaičiuoja, kad priimtos pataisos vis dėlto leis įteisinti daugiau nei pusę nelegalių statybų, todėl tokius įstatymo pakeitimus vadina revoliuciniais.
Pataisos leidžia įteisinti tuos statinius ir jų rekonstravimą, kurie nėra pastatyti draustiniuose, regioniniuose parkuose arba ne statybai skirtuose žemės sklypuose. Tokių statinių, teisininkų manymu, yra didžioji dalis.
Įmokos dydis bus skaičiuojamas pagal specialią formulę ir keisis atsižvelgiant į savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų vertę, įskaitant panaudotas medžiagas. Pavyzdžiui, jei statyba kainavo 200 tūkst. litų, įmoka už savavališkos statybos įteisinimą sudarys 40 tūkst. litų. Įstatyme numatyta, kad įmoka negalės būti mažesnė kaip 300 litų ir didesnė nei 500 tūkst. litų.