„Tai naujos kartos produktų saugos reguliavimas, kuriuo atsakomybė nuo išskirtinai tik gamintojo yra perkeliama visiems rinkos dalyviams. Verslai nebegalės traktuoti saugos tik kaip formalaus reikalavimo, dabar tai – nuolatinė prievolė, kurios laikymasis bus dar atidžiau stebimas“, – teigia advokatų profesinės bendrijos TEGOS partnerė, advokatė Indrė Barauskienė.
Taikoma visiems rinkos dalyviams
Reglamente nustatyta, kad nuo šiol už gaminių saugumą atsakys visi tiekimo grandinės dalyviai – nuo gamintojo iki platintojo ar paslaugų teikėjo, todėl kiekvienam ekonominės veiklos vykdytojui, atsižvelgiant į jo konkretų vaidmenį tiekimo ir platinimo procese, turi būti taikomos proporcingos su gaminių sauga susijusios pareigos. Be to, pirmą kartą buvo aiškiai įtrauktos ir elektroninės prekyvietės, kurios iki šiol veikė pilkojoje atsakomybės zonoje.
„RBGS apibrėžtis yra plati – ji apima bet kokį daiktą ar paslaugą, įskaitant ir programinę įrangą ar mobiliąsias programėles, nepriklausomai nuo to, ar tai nauja, naudota ar atnaujinta prekė. Tai reiškia, kad reguliavimas tampa aktualus ir technologijų sektoriui“, – sako TEGOS patarėja, advokatė Aleksandra Fedotova.
Ji prideda, kad gairėse išskiriamos dvi pagrindinės subjektų grupės: ekonominės veiklos vykdytojai (gamintojai, importuotojai, platintojai ir kt.) bei elektroninės prekyvietės. Abejoms grupėms nuo šiol galios konkretūs įsipareigojimai, todėl atsakomybę už produkto saugą prisiima kiekviena grandis.
Gamintojams – griežtesnis reikalavimai
Vienas svarbiausių pokyčių – pareiga paruošti išsamią techninę dokumentaciją prieš išleidžiant gaminį į rinką. Gamintojas privalės turėti visus dokumentus, kuriuose turi būti pateikta būtina informacija, įrodanti, jog gaminiai yra saugūs. Visų pirma, gamintojai turės pateiktį bendrą gaminio aprašymą ir jo saugai įvertinti būtinus elementus. Taip pat turės būti nurodytos galimos rizikos, atliktas jų vertinimas ir pateiktos galimos rizikos mažinimo priemonės.
„Tokia dokumentacija tikrai ne formalumas, o realus rizikos valdymo įrankis. Įvykus incidentui, būtent tokia informacija bus pagrindinis įrodymas, kad įmonė tinkamai vykdė pareigas“, – pabrėžia A.Fedotova.
Ji prideda, kad gairėse taip pat aprašomos ir situacijos, kuomet įmonė yra laikoma gamintoju, net jei fiziškai produkto ir nesukūrė. Pavyzdžiui, jei bendrovė atlieka esminį gaminio pakeitimą arba pakeičia jo prekės ženklą ir išleidžia į rinką savo vardu – tokiu atveju ji automatiškai perima visą pirminio gamintojo atsakomybę.
„Įvykus incidentui, įmonei tektų įrodyti, kad pakeitimai nepaveikė viso gaminio saugos, jei ji norėtų išvengti atsakomybės“, – priduria A.Fedotova.
Vartotojams – daugiau apsaugos
Reglamente įmonės skatinamos naudoti registracijos sistemas ar lojalumo programas tam, kad prireikus būtų lengviau identifikuoti vartotojus, įsigijusius nesaugų produktą. Tokios sistemos laikomos vienu efektyviausiu būdu pasiekti vartotojus prireikus atšaukti prekę iš rinkos.
Tačiau kaip teigia I.Barauskienė, čia galioja papildomi apribojimai. Jei įmonė renka duomenis būtent šiuo tikslu – vartotojui turi būti suteikta galimybė registruotis ir gauti tik su sauga susijusią informaciją. Surinkti duomenys negalėtų būti naudojami rinkodarai ar kitiems tikslams.
„Tai svarbi naujovė, kuri nurodo, kad jei duomenys yra renkami siekiant užtikrinti saugumą, jie ir gali būti naudojami tik saugumo kontekste. Kitaip sakant, saugumas negali tapti pretekstu marketingui“, – pažymi I.Barauskienė.
Ji prideda, kad jei gaminys būtų pripažintas nesaugiu ir turėtų būti atšaukiamas iš rinkos, įmonė privalėtų pasiūlyti vartotojui sprendimą: remontą, gaminio pakeitimą arba pinigų grąžinimą. Tokie pakeitimai turėtų būti atlikti nemokamai, laiku ir nesukeliant vartotojui didelių nepatogumų.
„Tai aiškus signalas verslui – gaminio atšaukimas iš rinkos nebėra tik logistinis procesas. Tai vartotojų teisių klausimas, kurį prižiūrės ir atitinkamos institucijos“, – teigia I.Barauskienė.
Skundu valdymas tampa privalomas
RBGS gairėse taip pat aiškiai numatyta pareiga įmonėms turėti skundų kanalą – telefono numerį, el. paštą ar specialią interneto svetainės skiltį, kurioje vartotojai galėtų pateikti skundus ar informaciją apie nelaimingus atsitikimus, susijusius su tam tikru gaminiu. Šie kanalai turi būti prieinami ir žmonėms su negalia.
Kaip pastebi I.Barauskienė, visi skundai turės būti ištirti, o informacija apie juos – registruojama. Vidaus registre taip pat turės būti saugomi duomenys apie vartotojų skundus, incidentus, gaminių atšaukimus ir visas priemones, taikytas šiems nesklandumams ištaisyti.
„Jei anksčiau dalis įmonių skundus vertino kaip klientų aptarnavimo klausimą, dabar tai tampa teisinės atitikties dalimi. Registras yra įrodymas priežiūros institucijoms, kad įmonė reaguoja“, – priduria I.Barauskienė.
Svarbiausia pasiruošti
Teisininkės sutaria, kad didžiausia rizika įmonėms kyla ne dėl pačių reikalavimų, o dėl nepasiruošimo. Nors reglamentas jau galioja, praktinis jo taikymas tik įsibėgėja, todėl verslas turi laiko susitvarkyti procesus, dokumentaciją ir vidines procedūras.
„Įmonės turėtų peržiūrėti savo produktų atitikties sistemas, skundų valdymą, duomenų rinkimo praktiką ir atsakomybių pasiskirstymą tiekimo grandinėje. Tie, kurie tai padarys iš anksto, išvengs tiek teisinių, tiek reputacinių rizikų“, – pabrėžia I.Barauskienė.
„Naujasis reglamentas žymi naują produktų saugos etapą ES rinkoje. Tai ne kosmetinis pakeitimas, o struktūrinė reforma. Ji keičia požiūrį į gaminių saugumą – nuo formalios atitikties prie realaus rizikų valdymo“, – teigia A.Fedotova.
