Sekite 15min Google
Investuotojai taip pat atidžiai stebėjo bitkoiną, kurio vertė krito po to, kai didžiausia pasaulyje kriptovaliutų birža pranešė nukentėjusi nuo, analitikų teigimu, galbūt didžiausios tokio pobūdžio programišių atakos pasaulyje.
Su DI susijusios technologijų įmonės patyrė didelių nuostolių po to, kai „Amazon“ ketvirčio rezultatai nepateisino analitikų lūkesčių dėl pelno ir pajamų, o „Intel“ numatytos pajamos nepasiekė prognozių dėl silpnos asmeninių kompiuterių procesorių paklausos bei tiekimo grandinės problemų.
Dieną prieš tai „Google“ patronuojančioji bendrovė „Alphabet“ pranešė apie nedidelį pajamų iš reklamos ir paieškos verslo augimą bei nurodė didinsianti kapitalo išlaidas. „Alphabet“ akcijų vertė smuko daugiau nei 12 proc., o „Amazon“ akcijų kursas po prekybos sesijos pabaigos krito daugiau nei septynis procentus po to, kai prekybos sesijos metu jos atpigo daugiau nei keturiais procentais. Tuo metu „Intel“ akcijų kursas krito 23 proc. „Nasdaq“ indeksas prekybą baigė smukęs daugiau nei vienu procentu.
Išpardavimas tęsėsi ir Azijoje, kur Pietų Korėjos lustų gamintojos „SK hynix“ akcijos krito beveik devyniais procentais, o konkurentės „Samsung“ – daugiau nei šešiais procentais.
Japonijos puslaidininkių gamybos įmonės „Kioxia“ ir „Advantest“ prarado daugiau nei po devynis procentus vertės, o „SoftBank“ akcijų kursas krito maždaug septyniais procentais.
Taivano TSMC akcijos atpigo daugiau nei vienu procentu.
„Šis rezultatų skelbimo sezonas DI sektoriaus dalyviams buvo sunkus, nes dauguma sulaukė smūgio DI burbulo ir infliacijos baimių fone, – sakė „Floodlines Research“ atstovė Anna Wu (Ana Vu). – Nerimaujama ne dėl to, kad DI paklausa jau sulėtėjo. Nerimą kelia tai, kad didesnės finansavimo išlaidos ir kredito rizika ilgainiui gali priversti stambiuosius paslaugų teikėjus sulėtinti savo plėtrą.“
Išpardavimas paveikė didžiąją dalį regiono rinkų: Seulo biržos indeksas krito daugiau nei penkiais procentais, Tokijo – daugiau nei dviem procentais, o Taipėjaus – daugiau nei trimis procentais.
Nuostolių taip pat fiksuota Šanchajuje, Singapūre ir Maniloje, nors Honkongas, Sidnėjus ir Velingtonas kilo.
Baimė dėl Irano kelia naftos kainas
Dėmesys dabar krypsta į antradienį vyksiančius JAV prezidento kadencijos vidurio rinkimus ir jų galimą poveikį paskutiniams dvejiems Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimo metams, o kai kas spėlioja, kad jis gali suintensyvinti karinius veiksmus prieš Iraną, kas vėl smarkiai pakeltų naftos kainas.
„Daug kalbama apie tai, kad jiems pasibaigus JAV gali suduoti triuškinantį smūgį Iranui. Nesu tikras, kaip kadencijos vidurio rinkimai tai paveiktų, jei jis praras abejų Kongreso rūmų kontrolę, – teigė „MCH Market Insights“ analitikas Michaelas Hewsonas (Maiklas Hiusonas). – Ar rinkimų baigtis svarbi rinkoms? Tikriausiai ne, nors naftos kaina, viršijanti 120 dolerių už barelį, jau galėtų tapti visai kita istorija. Rinkoms tai išlieka kur kas didesne rizika nei bet kas, ką gali atnešti JAV kadencijos vidurio rinkimai.“
Baimes dėl galimo JAV ir Irano konflikto dar didesnės eskalacijos pakurstė „The Wall Street Journal“ pranešimas, kuriame teigiama, kad D. Trumpo vyriausiasis Artimųjų Rytų pajėgų vadas pristatė jam karines galimybes prieš Teheraną.
Abiejų pagrindinių rūšių naftos kainos penktadienį šoktelėjo daugiau nei dviem procentais, o „Brent“ kaina pirmą kartą nuo balandžio artėjo prie 120 dolerių už barelį. „Brent“ nafta pabrango 2,2 proc. iki 117,40 dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ naftos kaina padidėjo 2,4 proc. iki 104,47 dolerio už barelį.
Bitkoino kaina nukrito apie penkis procentus iki vieno mėnesio žemumų – maždaug 76,4 tūkst. dolerių po to, kai kriptovaliutų platforma „Binance“ paskelbė nukentėjusi nuo didelio masto kibernetinės atakos ir nurodė, kad siekiant užkirsti kelią milžiniškai vagystei buvo įšaldyta daugiau nei 2,5 mlrd. dolerių lėšų.
