Sekite 15min GoogleAr ekonomikos augimas tvarus? Ar Europa iš tiesų išlieka konkurencinga? Ar dirbtinis intelektas organizacijas daro geresnes, ar tik greitesnes? Ar lyderystės modelis, kuris padėjo verslui ir valstybei pasiekti dabartinį tašką, veiks ir toliau? Ir ar kai kurios šiandienos stiprybės netampa rytojaus silpnybėmis?
Lietuvos verslo forumo organizatorius Dainius Baltrušaitis sako, kad šiandien verslui jau nebereikia dar vienos konferencijos, kurioje būtų kartojama, jog dirbtinis intelektas keičia pasaulį ar kad gyvename neapibrėžtumo laikais. Tai jau žinoma.
Įdomesnis klausimas prasideda vienu sluoksniu giliau: ką šiandien laikome savaime suprantama, nors tai galbūt jau nebėra tiesa?
Būtent iš šio klausimo konstruojama ir Lietuvos verslo forumo programa – nuo ekonomikos bei geopolitikos iki dirbtinio intelekto, lyderystės, gynybos ir Lietuvos ateities. Apie tai Lietuvos verslo forumo organizatorius Dainius Baltrušaitis pokalbis su žurnaliste Živile Kropaite-Basiule.
Klausimai be paruoštų atsakymų
O kas, jei 2026-ieji yra ekonomikos pikas? Jei gyvename turtingiau nei bet kuri ankstesnė Lietuvos karta, tačiau modelis, kuris mus čia atvedė, artėja prie savo galimybių ribos? Jei didžiausia dirbtinio intelekto grėsmė nėra darbo vietų nykimas, o nepagrįstas žmonių įsitikinimas, kad jie supranta daugiau, nei iš tiesų supranta?
Šios formuluotės programoje pateikiamos kaip hipotezės. Jų vertė priklausys nuo to, ar jos padės dalyviams tiksliau suformuluoti savo klausimus. Organizatoriai irgi lieka šios paieškos dalimi: jie siūlo temas, kurias patys nori geriau suprasti.
„Man labai patinka, kad į šiuos klausimus mes neturime atsakymų. Lietuvos verslo forumas turėtų būti vieta, iš kurios išeiname ne su dar penkiasdešimčia skaidrių telefone, o su keliais klausimais, kuriuos pirmadienį atsinešame į savo organizacijas. To produktyvaus diskomforto ir norisi“, – aiškina D.Baltrušaitis.
Technologijų verslininkas ir autorius Peteris Hinssenas šį neapibrėžtumą apibūdina paradoksu: bloga naujiena ta, kad stabilumo nebebus; gera – lygiai ta pati. Jo pranešimas neatsakys, kuri šios frazės pusė teisingesnė. Jis kvies svarstyti, ką organizacijos vis dar atidėlioja laukdamos tvarkos, kuri galbūt nebegrįš.
Antropologė Jitske Kramer klausia, kodėl neapibrėžtumo laikais taip lengvai lyderiais palaikome charizmatiškus ir triukšmingus „Jack Sparrow“ tipo veikėjus. Antonio Nieto-Rodriguezas nagrinės organizacijų polinkį pradėti naujas iniciatyvas ir sunkiai sustabdyti tas, kurios nebekuria vertės. Nė vienas neturi paprastos taisyklės visoms įmonėms. Abu siūlo patikrinti, ar tai, kas vakar padėjo, šiandien dar veikia taip pat.
Kur šiandien baigiasi verslo tema
Ekonomika, geopolitika ir technologijos verslo konferencijoje nieko nebestebina. Tačiau šių metų programoje šalia jų atsiranda antropologija, filosofija, neuromokslas, istorija, demokratija ir visuotinė gynyba. Tai gali pasirodyti per platu. Kita vertus, ar šiandien dar įmanoma aiškiai pasakyti, kur baigiasi „verslo tema“?
Įmonės savininkas, priimdamas investicinį sprendimą, stebi palūkanų normas, Jungtinių Valstijų politiką, Europos konkurencingumą, karą, demografiją, reguliavimą ir technologijas. Pirmadienį jis grįžta į organizaciją ir turi apsispręsti dėl žmonių, investicijų bei strategijos. Skirtingos perspektyvos nepadaro sprendimo lengvesnio, tačiau gali parodyti tai, ko nepastebi žvelgdamas tik iš savo srities.
Technologijų galios ir demokratijos santykį nagrinėsiantis Jamie Susskindas šią sąsają iškelia ypač ryškiai. Kas nutinka, kai kelios technologijų bendrovės įgyja galią, prilygstančią ar net pranokstančią demokratiškai išrinktų institucijų galią, nors už jas niekas nebalsavo? Tai politinis klausimas, bet jis paliečia ir verslą: tos pačios platformos keičia, kaip įmonės pasiekia klientus, valdo duomenis ir supranta rinką. Kiek toli siekia ši įtaka, dar turime išsiaiškinti.
Ką DI keičia organizacijoje
Dar prieš kelerius metus daugiausia klausėme, ar dirbtinis intelektas pakeis organizacijas. Šis klausimas niekur nedingo, bet jį papildo sudėtingesnis: jeigu DI vienaip ar kitaip ateina, kiek turės keistis pačios organizacijos, kad technologija sukurtų realią vertę, o ne vien pagreitintų įprastus procesus?
Forume ši tema bus nagrinėjama iš kelių kampų. Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė kalbės apie dviejų prognozavimo mašinų – žmogaus smegenų ir DI – susidūrimą. Filosofas dr. Kristupas Sabolius kels neįprastą hipotezę: jei efektyvumo varžybas žmogus jau pralaimėjo, gal abejonė, netobulumas ir gebėjimas nukrypti nuo tiesiausio kelio tampa tuo, ko mašina negali lengvai pakeisti.
BBC vadovas Uzairas Qadeeras į Vilnių atsiveš ne prognozę, o vienos didžiausių pasaulio žiniasklaidos organizacijų patirtį. BBC turi daugiau kaip 20 tūkst. darbuotojų, todėl jos pavyzdys leidžia klausti, kiek DI diegimo sėkmė priklauso nuo technologijos, o kiek nuo vadovų sprendimų, organizacijos kultūros ir žmonių pasirengimo.
„Kartais atrodo, kad paimame naujos eros technologiją ir bandome įsprausti ją į senos eros rūbus, o paskui klausiame: kodėl čia dar niekas nesikeičia?“ – sako D.Baltrušaitis.
Ši metafora palieka atvirą klausimą: kiek technologijos vertė priklausys nuo sprendimų priėmimo, atsakomybių ir gebėjimo mokytis? DI jau gali greitai parengti strategiją ar teisinį argumentą. Vis dar neaišku, kaip atskirsime tikrą supratimą nuo gebėjimo įtikinamai skambėti.
Lietuva po pasivijimo etapo
Kita programos linija nukreipta į pačią Lietuvą. Pastarųjų trijų dešimtmečių šalies kryptis buvo neįprastai aiški: nepriklausomybė, integracija į Vakarus, NATO ir Europos Sąjunga, ekonominio atsilikimo mažinimas. Tikslas buvo vytis – ir Lietuvai tai sekėsi. Ar pasivijimo etapas jau baigėsi, nėra paprasta pasakyti. Tačiau vien šio tikslo ateičiai gali nepakakti.
„Mes, lietuviai, turime įdomų talentą vienu metu būti objektyviai gana sėkmingi ir emociškai įsitikinę, kad viskas eina velniop. Kartais tas nepasitenkinimas labai naudingas – jis neleidžia sustoti. Bet kartu jis gali trukdyti pastebėti, kad pasikeitė pati problema“, – sako D.Baltrušaitis.
Ekonomistas dr. Adomas Klimantas pradeda nuo stipraus teiginio: esame turtingiausia Lietuvos karta per daugiau nei šimtą metų. Tačiau šis pasiekimas atveria sunkesnį klausimą – kuo remsis tolesnė pažanga, jei vien kartoti keliais metais priekyje esančių valstybių sprendimus nebepakaks?
„Ar tai, kas vedė mus 30 metų į priekį, ves dar 30 metų? Kokios yra trys, keturios ar penkios sritys, kuriose norime, kad ši kelių milijonų valstybė būtų žinoma pasaulyje? Ir dar svarbiau – ko esame pasirengę atsisakyti?“ – svarsto D.Baltrušaitis.
Vienas forumas Lietuvos plano nesukurs. Jo vaidmuo kuklesnis – atvirai kalbėtis apie pasirinkimus: kur nedidelė valstybė gali siekti išskirtinumo ir ko tektų atsisakyti. Verslui ši dilema pažįstama: ambicijas tenka derinti su ribomis, o kur jas brėžti, kiekviena organizacija sprendžia pati.
Verslo vieta visuotinėje gynyboje
Gynyba verslo renginio programoje gali pasirodyti netikėta. Vis dėlto karas Ukrainoje ir visuotinės gynybos diskusijos verčia klausti, ar valstybės saugumą ir verslo tęstinumą dar galima aptarti atskirai. Energetika, finansai, technologijos, logistika ir tiekimo grandinės daugeliu atvejų priklauso privačiam sektoriui.
Buvęs NATO pajėgų Europoje vadas generolas Philipas Breedlove'as kartu su ekspertais pristatys naująją Visuotinės gynybos koncepciją. Pokalbis tuo nesibaigs: programoje iš karto keliama praktinė užduotis, kaip parašytą planą paversti gebėjimais, kurie veiktų krizės ar karo metu, ir kokį vaidmenį jame turi prisiimti kiekviena organizacija.
Įmonių vaidmenys skirsis, todėl vieno atsakymo čia nėra. Gal pradžia paprastesnė: suprasti, kuri šalies gebėjimo veikti dalis priklauso nuo konkrečios bendrovės. Vienur tai bus duomenų centrai ar transporto tinklas, kitur – gamybos pajėgumai, darbuotojų kompetencijos ar tiekėjų grandinė. Tik tada galima klausti, ką praktiškai reiškia pasirengimas.
Klausimai lieka ir po forumo
Visas šias temas jungia vienas dalykas – bandymas patikrinti tai, kuo šiandien esame linkę tikėti. Ar organizaciją į priekį vis dar veda tie patys principai, kurie veikė vakar? Ar technologijos iš tiesų didina produktyvumą, jei kartu nekeičiame pačios organizacijos? Ar Lietuvos ekonomikos augimo modelis gali veikti dar tris dešimtmečius? Ir ar verslas pasirengęs situacijai, kai valstybės saugumas vis labiau priklausys ir nuo privačių organizacijų atsparumo?
D.Baltrušaičio teigimu, forumo vertė pirmiausia slypi ne atsakymuose. Veikiau – galimybėje išgirsti mintį, kuri priverčia suabejoti tuo, kas iki šiol atrodė akivaizdu.
„Jeigu tau viskas aišku pasaulyje, neverta turbūt eiti į Lietuvos verslo forumą. Bet jeigu bent vienas iš tų klausimų tau kyla arba tu jauti, kad neturi atsakymo, man atrodo, prasminga ateiti.“
Galbūt todėl svarbiausia ne tai, kiek pranešimų pavyks išgirsti ar kiek užrašų liks telefone. Svarbiau, su kokiu klausimu bus grįžtama į savo organizaciją.
„Vienas dalyvis praėjusiais metais pasakė: tai yra viena diena metuose, kuri pakeičia tavo požiūrį į ateinančius metus.“
Galbūt tai ir yra pagrindinis klausimas verslui šiandien: ne ką dar galime padaryti su tuo pasauliu, kurį pažįstame, o ar dar teisingai suprantame patį pasaulį, kuriame veikiame.
Daugiau nei 1 500 dalyvių pritrauksiantis Lietuvos verslo forumas šiemet vyks spalio 29 d. LITEXPO, Vilniuje.
