Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 07, 13:58

Opozicija biudžete pasigenda lėšų reformoms, peikia „beatodairišką skolinimąsi“

Vyriausybei penktadienį pritarus kitų metų biudžeto projektui, opozicija sako jame pasigendanti lėšų inicijuojamoms reformoms, taip pat peikia „beatodairišką skolinimąsi“.
Aušrinė Norkienė, Saulius Skvernelis, Gintautas Paluckas, Rita Tamašūnienė
Aušrinė Norkienė, Saulius Skvernelis, Gintautas Paluckas, Rita Tamašūnienė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas BNS sakė suprantantis, kad biudžetas formuojamas energetinės krizės akivaizdoje, tačiau jai spręsti dalis taikomų priemonių „yra blogos“.

„Gerai, kad yra kompensacijos numatytos. Blogai, kad nėra diferencijuotų tvarkų ir jos eina per universalų tarifo mažinimą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ir labai daug vartojantys, netaupantys, ir mažai vartojantys gaus tą pačią kompensaciją už kilovatvalandę“, – teigė socialdemokratas.

Pasak jo, valdantieji galėtų sulyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalia mėnesine alga ir tai būtų „tam tikras kompromisas“.

„Išgyvenimo metai“

Jis taip pat teigė biudžete pasigendantis finansavimo reformoms.

„Vyriausybė užkūrė daug reformų, įskaitant valstybės tarnybos, sveikatos tinklo, jiems finansavimas liks neadekvatus. Aš jau nekalbu apie tiesiogines investicijas į infrastruktūrą. Vyriausybė turi priimti sprendimą, kiek ir kokių reformų daryti. Nes daryti reformas ir neskirti finansavimo yra amoralu“, – kalbėjo politikas.

Pasak G.Palucko, ne viena vyriausybė bandė eiti tokiu keliu, bet „tai sugriauna viešųjų paslaugų sistemą ir suerzina jos dalyvius“.

Socialdemokratas pabrėžė, kad finansavimo šaltiniai, iš kurių būtų galima surinkti lėšas, „ne tik nesikeičia, bet ir mažėja“.

„Neterminuotai pritaikomas mažesnis PVM tarifas viešbučiams. Nors tai nėra kritiškai milžiniška suma, bet ir parodo tam tiktą kryptį“, – sakė jis.

Dėl pandemijos pritaikytą 9 proc. PVM mokesčio lengvatą viešbučiams Vyriausybė nutarė taikyti neribotai, taip pat pusmečiui ją pratęsti maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto renginių sektoriui.

Apibendrindamas biudžetą G.Paluckas sakė, kad ateinantys metai yra „išgyvenimo metai, stengiantis kompensuoti neigiamas aplinkybes“.

„Beatodairiškas skolinimasis“

Savo ruožtu opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis BNS teigė, jog Vyriausybė kitų metų biudžetą grindžia „beatodairišku skolinimusi“.

„Pirmiausia, nerimą kelia, jog Vyriausybė negalvoja apie tvarų pajamų į biudžetą užtikrinimą ir viskas yra sukoncentruota į skolinimąsi, kuris yra brangstantis“, – sakė buvęs premjeras.

„Beatodairiškas skolinimas veda valstybę prie katastrofos ateityje. Bus tikrai didžiuliai iššūkiai aptarnauti išaugusią skolą, sudėtinga subalansuoti viešuosius finansus“, – pridūrė jis.

Kaip interviu BNS sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, kitąmet Lietuva skolinsis apie 5 mlrd. eurų, kad būtų galima „ir senas skolas aptarnauti, ir finansuoti tas išlaidas, kurias esame susiplanavę“.

S.Skvernelis taip pat kritikavo ir Finansų ministerijos prognozes dėl BVP augimo.

„Prielaidų tam mes nematome, stoja vidaus vartojimas, prarandame eksporto rinkas, nematome naujų rinkų proveržio, naujų galimybių“, – kalbėjo politikas.

„Niekada neįtiks visiems“

S.Skvernelis teigė pasigendantis mokesčių reformos.

„Nieko nepadaryta ir toliau nieko nekalbama apie normalią mokestinę reformą, mokesčių subalansavimą. Viskas, kas yra didinama, keliama, amortizuojamos pasekmės, yra paremta skolinimusi“, – sakė jis.

Savo ruožtu „valstiečių“ frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad „opozicijai šnekėti apie biudžetą dar pakankamai sudėtinga“, nes dokumentas ką tik pristatytas.

„Klausimas, ar yra tęsiami pažadai dėl algų gydytojams, mokytojams. Apie tai aš negirdėjau, tai tokie retoriniai klausimai, toks pirmas įspūdis“, – kalbėjo parlamentarė.

Vis dėlto politikė pripažino, kad biudžetas „niekada neįtiks visiems“.

„Mes, kaip opozicija, prioritetus skirtume kitiems dalykams, tik aš dabar negalėčiau įvardinti konkrečiai kuriems“, – kalbėjo A.Norkienė.

„Džiaugiuosi, kad Vyriausybė biudžeto projektą pateikė anksčiau, galbūt bus to laiko paanalizuoti, jei nebus viskas užslėpta tarp eilučių“, – pridūrė ji.

Valstybės biudžeto pajamos kitąmet augs 3,4 proc. (510 mln. eurų) ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,62 mlrd. eurų, o išlaidos – 6,1 proc. (1,07 mlrd. eurų) iki 18,61 mlrd. eurų.

Prognozuojamas biudžeto deficitas kitąmet sieks 4,9 proc., valstybės skola išaugs iki 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Energijos kainų augimo poveikio gyventojams ir verslui švelninimui numatyta 1,930 mlrd. eurų, iš jų gyventojams – 812 mln. eurų, o elektros kainos dalies kompensavimui verslui planuojama skirti 446 mln. eurų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką