Pasak organizacijos vadovės Gintarės Verbickaitės, dėl šio augimo laimi visi šalies gyventojai – biudžetas pasipildo reikšmingomis sumomis, dabar itin reikalingomis išaugus gynybos poreikiams, startuoliai garsina Lietuvą visame pasaulyje ir pritraukia naujus investuotojus.
„Šalies startuolių pernai sumokėti mokesčiai peržengė 0,5 mlrd. eurų ribą, įdarbinamų darbuotojų skaičius artėja link 20 tūkst., o šiemet ekosistemoje išaugo jau penktasis šalies vienaragis „Cast AI“. Be to, daugėjo įmonių, per metus sumokančių daugiau nei 1 mln. eurų. 2025-aisiais tokių startuolių buvo net 102, tai yra net 13 proc. daugiau nei metais anksčiau. Visa tai rodo išskirtinę ekosistemos lyderystę regione ir dar didesnės plėtros potencialą“, – sako G.Verbickaitė.
Anot jos, jį išnaudoti galime tik skatinant naujų startuolių, ypač dirbtinio intelekto (DI), kūrimąsi šalyje, bei padedant jiems augti kritiškiausiu metu – pradiniame etape.
„Vertinant ne tik 2025-uosius, bet ir kelių pastarųjų metų duomenis, stebime, kad startuoliai auga, plečiasi į naujas rinkas, įdarbina vis daugiau talentų, tačiau vienas skaičius beveik nesikeičia – jų kiekis. Mūsų tyrimas parodė, kad būtent tai yra vienas pagrindinių proveržį stabdančių iššūkių. Jį išsprendus, jau 2030 m. galėtume tapti stipriausių technologijų centrų pasaulyje“, – teigia G.Verbickaitė.
Šias tendencijas atskleidžia ir naujausia „Dealroom“ ataskaita – beveik trečdalį visos ekosistemos vertės sudaro startuoliai įkurti dar 2005-2010 metų laikotarpiu.
„Valstybė, švietimo sistema ir verslas turėtų veikti išvien. Naujų startuolių kūrimąsi būtina skatinti per jaunimo verslumo ugdymą, inovacijoms palankios aplinkos formavimą ir pakankamo ankstyvojo finansavimo užtikrinimą pradedantiems. Tokiu būdu 2030 m. galėtume turėti tris kartus daugiau startuolių, kurie įdarbintų dvigubai daugiau talentų, o biudžetą papildytų maždaug 5 mlrd. eurų“, – įsitikinusi G.Verbickaitė.
TOP5 daugiausiai mokesčių sumokėję Lietuvoje veikiantys startuoliai (2025 m.):
1. „Vinted“ – 44,2 mln. eurų (+16 proc., lyginant su 2024 m.)
2. „Binance“ – 31,8 mln. eurų (+14 proc., lyginant su 2024 m.)
3. „Nord Security“ – 27,9 mln. eurų (+17 proc., lyginant su 2024 m.)
4. „Wargaming“ – 24,7 mln. eurų (-6 proc., lyginant su 2024 m.)
5. „Baltic Classifieds Group“ – 22,9 mln. eurų (+19 proc., lyginant su 2024 m.)
TOP5 didžiausius atlyginimus mokėję startuoliai (2025 m., per mėnesį, iki mokesčių):
1. „Pixelmator“ – 26,7 tūkst. eurų (+247 proc., lyginant su 2024 m.)
3. „Game Insight“ – 20,5 tūkst. eurų (+125 proc., lyginant su 2024 m.)
4. „Planner 5D“ – 16,5 tūkst. eurų (+109 proc., lyginant su 2024 m.)
5. „Payhawk“ – 10,2 tūkst. eurų (+10 proc., lyginant su 2024 m.)
4. „Syntropy“ – 9,4 tūkst. eurų (+78 proc., lyginant su 2024 m.)
Daugiausia darbuotojų Lietuvoje įdarbinančiųjų startuolių trejetas išlieka tas pats: „Vinted“ (1640 darbuotojų), „Nord Security“ (1071 darbuotojas), „Wargaming“ (712 darbuotojų).
2026 m. prognozės: aukštesnė kokybės kartelė, dėmesys DI ir patyrusiems įkūrėjams
G.Verbickaitė teigia, kad ekosistemos stiprybės ir neišnaudoto potencialo požymius taip pat atskleidžia ir investicijų tendencijos, ypač pradiniame startuolių vystymosi etape.
„Remiantis „Dealroom“ duomenimis, pradinio etapo investicijų suma pernai buvo 2 kartus mažesnė nei 2024 metais. Tačiau rizikos kapitalo fondų duomenys rodo, kad 2025 m. pačių ankstyviausių – pre-seed bei seed – stadijų įmonės pritraukė daugiau kapitalo nei metais anksčiau, tik lėšos teko mažesniam kiekiui startuolių. Įspūdingai pasirodė ir keli nauji vardai – į didžiausių pernai pritrauktų investicijų trejetuką šalia lyderio „Cast AI“ pateko naujokai „nexos.ai“ ir „Sintra“. Abu – DI startuoliai“, – pabrėžia G.Verbickaitė.
Rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“, taip pat investavusio į „Sintra“, partneris Donatas Keras teigia, kad sektorių ypač augina ankstesnės startuolio vystymo patirties turintys įkūrėjai.
„Investuotojai ieško realius rezultatus galinčių parodyti startuolių, tad stipriausius 2025-ųjų sandorius sudarė komandos, dirbusios itin disciplinuotai. Visoje rinkoje akivaizdžiai pakilo kokybės kartelė, o ją neretai atitikti gali tik jau patirties turintys, verslą anksčiau vystę įkūrėjai. Būtent jų vedami ankstyvosios stadijos startuoliai ir pritraukė reikšmingiausias investicijas pernai. Tokių istorijų ekosistemai reikia daugiau“, – sako D.Keras.
Tam, kad sektoriui reikia daugiau kokybiškų, o ypač DI startuolių, pritaria ir Daiva Rakauskaitė, rizikos kapitalo fondo „Aneli Capital“ steigėja ir partnerė. Anot jos, nepaisant augančio susidomėjimo šia technologija, rinkoje dar trūksta plačiai pritaikomų ir sklandžiai veikiančių DI asistentų sprendimų.
„Galima tikėtis, kad antroje 2026 m. pusėje ims ryškėti apčiuopiami DI diegimo ir vystymo rezultatai, o investuotojų dėmesys vis labiau koncentruosis į realią vertę kuriančius startuolius. Kartu turėtų mažėti susidomėjimas projektais, kurie DI mini tik kaip rinkodaros elementą“, – sako D. Rakauskaitė.
Ji taip pat pažymi, kad pernai Lietuvoje buvo sėkmingai pritrauktas kapitalas keliuose fonduose, apimančiuose pagrindines alternatyvaus finansavimo ekosistemos grandis.
„Tai leidžia prognozuoti, kad šiemet investicijų apimtys tiek ankstyvosiose, tiek vėlesnėse startuolių vystymosi stadijose reikšmingai augs. Tikėtina, suaktyvės įsigijimų ir susijungimų rinka bei antrinė akcijų paketų pardavimo rinka“, – teigia D. Rakauskaitė.
Aktyvesnius metus šiemet prognozuoja ir D.Keras.
„Tikimės, kad rinka vystysis kokybiškai ir stabiliai – planuojame investicijas į naujas įmones, daugiau dėmesio skirti jau esančioms mūsų portfelyje ir sulaukti sėkmingų startuolių pardavimo sandorių. Beje, didžiausias naujienas gali pažerti netikėti ekosistemos sektoriai ir dar tik pradedantys įkūrėjai“, – teigia D.Keras.
„Unicorns Lithuania“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 1,1 tūkst. startuolių ir iš jų išaugusių technologijų įmonių.
Daugiau duomenų apie Lietuvoje veikiančių startuolių 2025 m. rezultatus – čia.
