Advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ advokatas Rimantas Simaitis sako, kad inicijuojant banko bankroto bylą vienintelis banko akcininkas buvo valstybė, o bankroto įstatyme yra parašyta, kad akcininko pagrindiniai reikalavimai tenkinami paskiausiai, pirmadienį rašo „Vilniaus diena“ .
„Tai yra labai svarbus argumentas ir teismas turėtų paraidžiui pritaikyti šią įstatymo nuostatą“, – pabrėžė R.Simaitis, prognozuojantis nepaprastai sudėtingą teisinę kovą kreditoriams siekiant nustumti valstybės interesus į paskutinę kreditorių eilę. „Yra argumentų ir už, ir prieš. Tačiau keliamas ydingo įstatymų reglamentavimo klausimas. Nėra paprasta nuspėti, kokios perspektyvos. Galima pasakyti, kad perspektyvos teisinėje kovoje išties yra. Valstybės interesų iškėlimas aukščiau už viską – tai savotiška sovietinė atgyvena kurios daugumoje civilizuotų valstybių nerasime“, – pabrėžė jis.
Jeigu teismas patvirtins šiuo metu žinomą kreditorių sąrašą, nepatenkinti kreditoriai savo teises žada ginti Europos Žmogaus Teisių Teisme. Dalis kreditorių, nelaukdami, ką dėl kreditorių sąrašo pasakys Konstitucinis ir Vilniaus apygardos teismas, jau dabar rengiasi teisme bylinėtis su Lietuvos banku.
Iki šiol vis dar neaiški tiksli suma, kiek pinigų dingo iš pernai lapkričio viduryje nacionalizuoto komercinio banko „ Snoras “.
„Sodros“ duomenų bazėje užfiksuota 9,3 mln. litų siekianti skola už darbuotojų socialinio draudimo įmokas. Kaip dienraštį informavo Valstybinė mokesčių inspekcija, „Snoro“ bankroto administratoriui ji yra pateikusi per 1,4 mln. litų siekiantį kreditoriaus reikalavimą. Anot kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovės Alinos Buemann, nuo praėjusių metų spalio mėnesio „Snorui“ įregistruota 17 turto areštų, o nurodyta turto areštų suma siekia 95 mln. litų.
