Ekonomistai per nedarbo dieną nesugeneruotas pajamas šalies ekonomikai skaičiuoja bendrąjį vidaus produktą (BVP), kuris Lietuvoje šiemet turėtų siekti apie 115 mlrd. litų, dalindami iš darbo dienų skaičiaus – jų apytiksliai yra apie 250. Iš viso suapvalinus gauname 500 mln. litų. Iš šio skaičiaus dar reikia atimti apie kelis šimtus milijonų – mat kai kurie verslo sektoriai per nedarbo dienas dirba, o kiti turi dar ir gerokai daugiau pelno nei nedarbo dienomis.
„Manau, kad reikėtų mažinti tokių nedarbo dienų kaip gegužės pirmoji, nežinia, ar jos duoda atokvėpį žmonėms, tačiau tikrai sutrikdo darbo procesus ir generuoja nemažą nuostolį“, – sako S.Besagirskas.
Nuostoliai priklauso nuo oro
„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškina, kad kartais per vieną nedarbo dieną kai kurios paslaugų įmonės parduoda tiek, kiek per kelias darbo dienas.
„Nepamirškime, kad nedarbo dieną dirba ir visi restoranai, kaimo turizmo sodybos, žmonės žymiai daugiau keliauja ir daugiau lėšų išleidžia degalams, sumoka daugiau akcizo mokesčio“, – sako Ž.Mauricas
Tikslesnis skaičius, nusakantis neišnaudotą ekonominį potencialą, esą galėtų būti apie 100 mln. litų. Apytiksliai tiek nuostolių patiria daugiausia nuo nedarbo dienų nukenčiantys pramonės ir statybų sektoriai, nes jų darbuotojai per laisvadienius nedirba, o jei ir dirba, verslininkai jiems paprastai moka didesnį atlyginimą.
„Dar svarbu, kuriuo metų laiku yra nedarbo diena. Vasarą nuostolis mažesnis. Reikia turėti omeny, kad pinigus reikia ne tik uždirbti, bet ir išleisti. Jei laisvadienis sutampa su geru oru ir savaitgaliu, neigiamas efektas minimalus, bet jei nedarbo dieną oras blogas ir ji yra žiemą, tuomet žmonės prasėdi prie televizoriaus, o tai neskatina šalies ekonomikos. Jei jie dar nusiperka alaus ar kito stipresnio gėrimo, dar ir kita diena būna nedarbinga“, – sako ekonomistas ir juokais priduria, kad Lietuvos ekonomikai žymiai naudingiau būtų švęsti ne valstybės Nepriklausomybės atkūrimo metines Vasario 16, o, pavyzdžiui, pusantrines rugpjūčio 16 dieną.
Iš europiečių neišsiskiriame
Lietuva Europos mastu nedarbo dienų skaičiumi iš kitų Europos valstybių per daug neišsiskiria. Šiemet, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tokių su savaitgaliais nesutampančių valstybinių švenčių turėsime 10.
Ž.Mauricas skaičiuoja, kad daugiausia naudos mūsų šalies ekonomika turėtų tuomet, jei Lietuvos gyventojai laisvadienius galėtų pasirinkti patys.
„Prievartos būdu suplanuotos laisvos dienos daro didelės žalos pramonės sektoriui, – pasakoja ekonomistas. – Anglosaksų šalyse yra vadinamos „Bank Holidays“ atostogos, jos pridedamos prie savaitgalių, o Vidurio ar Rytų Europoje proginių dienų daugiau.“
Ž.Mauricas aiškina, kad tiek mažas, tiek ir didelis valstybinių švenčių skaičius tendencingai veikia jų ekonomiką. Pavyzdžiui, arabų valstybėse išeiginė yra tik viena diena per savaitę, dažniausiai – penktadienis, ir jose yra gerokai daugiau valstybinių švenčių, todėl ekonomikos generuojamas ir patiriamas nuostolis ekonomikai didesnis. Kitas pavyzdys – Pietryčių Azijos šalys arba Kinija, kur žmonės dirba šešias dienas per savaitę. Esą ten jie neturi tiek laiko išleisti pinigų ir visa sistema tose šalyse paremta eksportu.
Geriau, kai valstybinis sektorius nedirba
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas skaičiuoja, kad šiemet Tarptautinė darbo diena Lietuvos ekonomikai kainuos daugiau nei pernai: „Lyginant su praėjusiais metais, mūsų šalies ekonomika paaugusi, eksportas augo ir viena valanda mūsų šalies ekonomika kainuoja daugiau ne tik dėl padidinto MMA, bet ir dėl padidėjusio produktyvumo. Manau, kad reikėtų mažinti tokių darbo dienų kaip gegužės pirmoji, nežinia, ar jos duoda atokvėpį žmonėms, tačiau tikrai sutrikdo darbo procesus o sutrikdo procesus ir generuoja nemažą nuostolį.“
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad nedarbo diena ne visiems reiškia tik nuostolius – esą kai nedirba viešasis sektorius, nuo to Lietuvos ekonomikai tik geriau.
„Tam tikrų kontroliuojančiųjų institucijų nedarbo dienos leidžia verslui sukurti daug daugiau nei tada, kai jos dirba. O kai kurios ministerijoms pavaldžios jokio rezultato nerodo – nesvarbu, ar jų darbuotojai sėdėtų namie, ar ne“, – sako ekonomistas.
Jis tikslaus skaičiaus, kurį prarastų Lietuvos ekonomika per nedarbo dieną, neįvardina – esą tokie skaičiavimai labai spekuliatyvūs ir tiksliai suskaičiuoti sunku. Tačiau preliminarūs skaičiavimai, kad ekonomika nedarbo dienomis generuoja 100 ar 200 mln. litų BVP nuostolį, galėtų būti arčiau tiesos.
