„Aš to neatmesčiau. Manau, tai rimtas klausimas, kurį galbūt reikėtų pasvarstyti, bet, be abejo, su finansų, šiuo atveju – kredito, rinkos dalyviais“, – sako R. Šadžius.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Statys Kropas atkreipia dėmesį, kad pakėlus įmokas atsirastų problemą, jog tų mokėtojų gali ir nebelikti. Jis pabrėžia, kad, pavyzdžiui, „Danske bank“ filialas Lietuvoje, kuris buvo reorganizuotas iš skyriaus, įmokų į lietuviškąjį Indėlių draudimo fondą nebemoka, o įvykus draudiminiam įvykiui indėliai būtų kompensuojami jau iš daniškojo draudimo fondo, analogiškai būtų „Nordea“ filialo Lietuvoje atveju – indėliai būtų dengiami iš Suomijos indėlių draudimo fondo.
„Jei tie mokesčiai padidėtų, kiti skandinaviškieji bankai nesunkiai pereitų į filialus“, – prognozuoja S.Kropas.
Lietuvos banko vadovų nuomone diskusija dėl įmokų didinimo dar neišdiskutuota banko viduje. Bankų rinkos ekspertai mano, kad, pakėlus indėlių draudimo įmokos tarifus, nuostolius iš pradžių prisiimtų kredito įstaigos, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jie būtų perkelti klientams per išaugusias įmokas ir tvarkymo mokesčius.
Pagal dabartinį Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą bankai į fondą moka 0,45 proc., o kredito unijos – 0,2 proc. surenkamų indėlių. Tos įmokos įstaigos bankroto atveju indėlininkams garantuoja šimtaprocentines išmokas už indėlius iki 100 tūkst. eurų (354,28 tūkst. litų).
