Kasmetiniame KPMG tyrime vertinta, kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. kiekvienai VRE šaliai sekėsi panaudoti jai 2007–2013 m. laikotarpiu numatytą ES paramos fondų dalį, kokie buvo didžiausi pasiekimai ir į ką reikėtų atsižvelgti 2014-2020 m. laikotarpiu.
Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Lietuva pasirašė finansavimo sutarčių už 6,7 mlrd. eurų, tai sudaro 99 proc. viso biudžeto, kurį ES buvo numačiusi šaliai. Tuo tarpu Estija ir Latvija buvo pasirašiusios finansavimo sutarčių 96 proc. nuo joms numatytų lėšų.
Santykis tarp pasirašytų finansavimo sutarčių ir išmokėtų paramos lėšų Lietuvoje siekė 75 proc. Geriau pagal pasirašytų finansavimo sutarčių ir išmokėtų lėšų santykį VRE sekėsi tik Estijai – 81 proc. O Latvija tarp 11 tirtų šalių buvo trečia, jos rodiklis šioje srityje siekė 74 proc.
Visos Baltijos šalys ženkliai viršijo pasirašytų finansavimo sutarčių ir išmokėtų paramos lėšų rodiklių VRE vidurkius, kurie siekė 97 proc. pagal finansavimo sutarčių pasirašymą ir 63 proc. pagal lėšų išmokėjimą.
„Lietuva rezultatyviai paskirstė 2007-2013 m. ES finansinės perspektyvos paramą, tikėtina, kad visos pasirašytos finansavimo sutartys bus įgyvendintos iki 2015 m. gruodžio 31 d., kaip to reikalauja ES reglamentai. Pagrindiniai iššūkiai šaliai naujuoju 2014-2020 m. laikotarpiu yra paramos panaudojimo efektyvumo didinimas per susietų rodiklių vykdymo kontrolę ir finansinių instrumentų pritaikymas siekiant didinti investicijų grąžą“, – tyrimo rezultatus komentavo „KPMG Baltics“ patarėja Dalia Katinaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į ES paramos žemės ūkiui panaudojimą – Lietuvoje šiai sričiai skiriama mažesnė parama nei likusiame regione, o tai mažina mūsų šalies konkurencingumą.
