Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 19, 08:58

Pagerinti negalima pabloginti – kur dėsime kablelį vykdant dar vieną reformą neįgaliųjų užimtumo problemoms spręsti?

Darbdaviams Lietuvoje susiduriant su darbuotojų trūkumu, dalį laisvų darbo vietų galėtų užimti negalią turintys asmenys. Deja, planuojama nauja Užimtumo įstatymo reforma, turinti padidinti neįgaliųjų integraciją darbo rinkoje, tik dar labiau iš jos išstums negalią turinčius asmenis. Naujos reformos skubotumą kritikuoja ne tik darbdaviai, bet ir akademikai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Negalia
Negalia / 123RF.com nuotr.

Pernai su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos (UT) apklaustų Lietuvos darbdavių, rodo praėjusių metų pabaigoje vykdyta apklausa, kurioje nuomonę išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių. Tuo tarpu, pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos, 28 proc. pramonės įmonių šiuo metu nurodo, kad darbuotojų trūkumas yra pagrindinis veiksnys, neleidžiantis joms didinti savo gamybos apimčių – tokio aukšto rodiklio Lietuvos istorijoje dar nėra buvę.

Paradoksalu – su darbo jėgos trūkumu susiduriama, esant santykinai aukštiems nedarbo lygio rodikliams. Šių metų pradžioje UT skelbtas duomenimis, registruotas nedarbo lygis Lietuvoje siekė 10,2 proc., o ilgalaikiai bedarbiai sudarė daugiau nei trečdalį – 34 proc. – visų registruotų darbo neturinčių asmenų.

„Tai rodo Lietuvoje egzistuojant struktūrinį nedarbą. Tokia situacija kyla, kai bedarbių asmenų kvalifikacija nebeatitinka darbdavių reikalavimų“, – komentuoja Vilniaus universiteto Ekonominės politikos katedros docentė dr. Agnė Laužadytė-Tutlienė.

Dirba tik trečdalis neįgaliųjų

Negalią turinčių asmenų situacija darbo rinkoje yra kur kas sudėtingesnė – darbą turi tik trečdalis darbingo amžiaus neįgaliųjų. UT duomenimis, 2022 m. pradžioje buvo registruota 13,5 tūkst. bedarbių su negalia. Iš viso šalyje pernai vienokią ar kitokią negalią turėjo 8 proc. gyventojų.

„Atviroje darbo rinkoje negalią turinčių asmenų įdarbinimas ir toliau išlieka sudėtingas, o pagrindinėmis problemomis įvardijamas kvalifikacijos trūkumas ir persikvalifikavimo galimybės, informacijos trūkumas, silpna motyvacija bei pasyvumas ieškant darbo“, – pastebi dr. A.Laužadytė-Tutlienė.

Šiuo metu kas antras UT užsiregistravęs neįgalusis asmuo yra vyresnis nei 55 metų amžiaus ilgalaikis bedarbis, kas trečias neturi formaliai įgytos profesinės kvalifikacijos (32 proc.), kas ketvirtam (27,9 proc.) nustatytas 30-40 proc. darbingumas. Didžiąją dalį darbo ieškančių neįgaliųjų sudaro jaunimas iki 30 metų – 40 proc. Darbo ieško ir kitos amžiaus grupės, tarp jų 29 proc. 30-39 m. amžiaus asmenų su negalia ir 17 proc. – 40-54 m. amžiaus neįgalieji.

Pasak docentės, diskriminacinės nuostatos dėl negalią turinčių asmenų įdarbinimo Lietuvoje pamažu nyksta, vis dėlto jų užimtumas nėra pakankamas dėl informacijos trūkumo.

Asmeninio archyvo nuotr./Docentė dr. Agnė Laužadytė-Tutlienė
Asmeninio archyvo nuotr./Docentė dr. Agnė Laužadytė-Tutlienė

„Nors daugiau nei 6,5 tūkst. šalies darbdavių įdarbino asmenis su negalia, įmonėms vis dar trūksta informacijos apie valstybės teikiamą paramą darbo vietai steigti ir pritaikyti, todėl dažniausiai renkamasi įdarbinti lengvą negalią turinčius asmenis, galinčius dirbti panašiu krūviu, kaip negalios neturintieji“, – komentuoja ji.

Dėl šios priežasties nemažai dirbančiųjų asmenų su negalia renkasi dirbti socialinėse įmonėse – jose dirba apie 10 proc. neįgaliųjų.

Situacija tik prastėja

Norint didinti neįgaliųjų įsitraukimą į atvirą darbo rinką Lietuvoje, šiuo metu planuojama nuo 2023 m. pradžios atsisakyti socialinių įmonių statuso ir pereiti prie Užimtumo įstatyme nustatytų paramos priemonių taikymo visiems atviroje darbo rinkoje veikiantiems darbdaviams, įdarbinantiems negalią turinčius žmones.

Ši Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iniciatyva kol kas vertinama atsargiai – ypač dėl mažinamų rėmimo priemonių asmenims su negalia.

Šiuo metu vidutinį negalios lygį turintys neįgalieji turi neterminuotą rėmimą – įgyvendinus Užimtumo įstatymo reformą, jiems siūloma palikti tik 24 mėn. terminuotą rėmimą. Tuo tarpu lengviausią negalios lygį turintiems asmenims su psichikos ir elgesio sutrikimais siūloma nebetaikyti iki šiol galiojusios išimties dėl neterminuoto rėmimo – po įgyvendintų pokyčių šiems asmenims būtų taikomas toks pat 6 mėn. terminuotas rėmimas, kaip ir visiems lengviausią negalios lygį turintiems asmenims.

Pasak dr. A.Laužadytės-Tutlienės, terminuoto rėmimo įteisinimas nėra pagrįstas pasirinkimas, turėsiantis neigiamų pasekmių neįgaliųjų užimtumui atviroje darbo rinkoje.

„Terminuoto rėmimo idėja labiausiai paveiks vidutinę negalią turinčius asmenis. Be to, trūksta ir naujoje reformoje siūlomų rėmimo terminų pagrindimo bei išsamesnės analizės dėl efektyvaus šios srities lėšų panaudojimo“, – sako pašnekovė.

Pasigendama ir buvusios reformos vertinimo, kokį poveikį neįgaliųjų užimtumui turėjo anksčiau priimti teisės aktai. SADM duomenimis, nuo 2020 m. pradžioje įsigaliojusių Socialinių įmonių įstatymo pataisų iki 2021 m. spalio mėn. 45–55 proc. darbingumo lygį turinčių asmenų, dirbančių socialinėse įmonėse, sumažėjo 49 proc. Kaip viena iš šių pokyčių priežasčių įvardijamas reformos sąlygotas socialinių įmonių užsidarymas.

„Nuo kitų metų pradžios siūloma diegti reforma, tikėtina, dar labiau neigiamai paveiks neįgaliųjų, o juo labiau 30-40 proc. darbingumo lygį turinčių asmenų su negalia situaciją. Todėl šios reformos diegimą, dar neatlikus ankstesniųjų pakeitimų poveikio analizės, vertinčiau kaip skubotą“, – pabrėžia dr. A.Laužadytė-Tutlienė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką