„Auganti ekonomika ir aktyvi būsto rinka skatino bankus skolinti, tai lėmė ir jų uždarbį. Į būsto kreditavimo rinką grįžo vienas ankstesnis dalyvis, o smulkiojo verslo kreditavimo ir vartojimo paskolų horizonte pasirodė nauji bankai, tai gera žinia vartotojams“, – pranešime cituojamas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Iš viso 2018 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje bankų sektoriuje veikė 6 bankai ir 8 užsienio bankų filialai. Tačiau spalio ir gruodžio mėn. Lietuvos bankų rinką papildė specializuotų bankų licencijas gavusi didžiausia šalies kredito unija „Mano unija“, steigsianti AB „Mano bankas“ ir visame pasaulyje mokėjimo bei kitas paslaugas teikiant FinTech įmonė Revolut Technologies UAB.
Aktyvus skolinimas buvo pagrindinis bankų pajamų šaltinis, teigiamai veikęs ir jų finansinius rezultatus –šių metų pirmų trijų ketvirčių bankų ir filialų grynosios palūkanų pajamos per metus išaugo 9,4 proc. – iki beveik 350 mln. Eur.
Pirmoji ketina plėtoti smulkiojo ir vidutinio verslo ir gyventojų finansavimo verslo modelį Lietuvoje, antroji plėtos skaitmeninio banko verslo modelį Europos Sąjungos šalyse ir numato priimti iš gyventojų indėlius ir teikti vartojimo paskolas. Šiuo metu svarstomi dar keturi prašymai dėl specializuoto banko licencijų, du iš jų buvo pateikti gruodžio mėn. Veiklą būsto paskolų rinkoje atnaujino AB „Citadele“ bankas.
Šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bankų paskolų įmonėms vertė išaugo 14 proc., gyventojams – 8,6 proc., tačiau bendras metinis paskolų vertės augimas dėl sumažėjusio valdžios sektoriaus ir finansų įstaigų skolinimosi sudarė 6,2 proc. Palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, būsto paskolų portfelio vertė ūgtelėjo 2,5 proc., įmonių paskolų – sumažėjo 0,9 proc. Tą lėmė, kad viena didelė įmonė grąžino kreditoriui trumpalaikę paskolą. Visa paskolų portfelio vertė spalio 1 d. sudarė 20 mlrd. Eur. Pusę šio portfelio sudarė įmonių, o 47 proc. – gyventojų paskolos. Pastarųjų portfelyje beveik 80 proc. sudaro būsto paskolos.
Aktyvus skolinimas buvo pagrindinis bankų pajamų šaltinis, teigiamai veikęs ir jų finansinius rezultatus –šių metų pirmų trijų ketvirčių bankų ir filialų grynosios palūkanų pajamos per metus išaugo 9,4 proc. – iki beveik 350 mln. Eur. Per šių metų pirmus devynis mėnesius bankai uždirbo 275 mln. Eur pelno. Pelningai veikė visi rinkos dalyviai, išskyrus vieną užsienio banko filialą.
Palyginti su laikotarpiu prieš metus, 2018 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje bankų sektoriaus turtas padidėjo 3,2 proc. ir sudarė 27,3 mlrd. Eur, o įsipareigojimai – beveik 2,5 proc. – iki 24,7 mlrd. Eur. Beveik 85 proc. įsipareigojimų sudarė indėliai. Spalio 1 d. klientai bankuose laikė beveik 21 mlrd. Eur indėlių – 8,9 proc. daugiau nei prieš metus. Per ketvirtį ši suma padidėjo 470 mln. Eur (2,3 %). Didžiausią bankų indėlių dalį (60 %) sudaro gyventojų indėliai, jie per metus išaugo 10,4 proc. – iki 12,5 mlrd. Eur, per ketvirtį – 244 mln. Eur (1,3 %).
Visi bankai vykdė kapitalo reikalavimus, jų likvidumo atsarga ir toliau buvo daug didesnė, nei nustatytas minimalus reikalavimas. Atsižvelgdamas į ekonomikos raidą, bankų veiklos rezultatus ir skatindamas juos kaupti pakankamą kapitalo rezervą sunkesniems laikams, Lietuvos bankas nustatė, kad iki kitų metų pradžios jie turi sukaupti 0,5 proc., o iki kitų metų vidurio – 1,0 proc. anticiklinio kapitalo rezervą.
