Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pajamų dydis Kinijoje lemia, kiek valstybė palies privatų gyvenimą

Milžiniškos statulos Kinijoje Interviu
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Asociatyvi nuotrauka: darbininkai Kinijoje
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Kuo didesnės pajamos gaunamos, tuo mažiau Kinijoje jaučiama valstybės intervencija į privatų gyvenimą, tačiau jei pajamų per daug, gali tekti palaikyti vienokius ar kitokius santykius su valdančia partija. Taip LRT radijui sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Konstantinas Andrijauskas.

Anot K.Andrijausko, ekonominio liberalizmo Kinijoje netrūksta, tai susiję su nerašyta sutartimi tarp komunistų partijos ir visuomenės: „Visuomenė nekvestionuos valdymo, jei partija gerins gyvenimo kokybę. Ir jie pirmiausia į tai žvelgia kaip į bendrojo vidaus produkto didėjimą.“

– Kinija dažniausiai asocijuojasi su prekės ženklu „Made in China“. Kiek pagrindo turi teiginys, kad Kinija bando atsikratyti pasaulio fabriko etiketės?

– Toks įvaizdis vis dar didžiąja dalimi atitinka tikrovę, tik reikia pastebėti, kad pastaraisiais metais Kinija pakankamai nuosekliai stengėsi jo atsikratyti ne tiek mažindama gamybą, kiek investuodama į kitus sektorius. Iš vienos pusės – skatindama vidaus vartojimą, gamybą savo pačios rinkai, iš kitos pusės – skatindama investicijas į paslaugų sektorių, kuris Kinijoje neišplėtotas. Tai reiškia, kad erdvės augti ekonomikai yra tikrai daug.

Vakarų korporacijos pastaraisiais metais gamybą pamažu perkėlė iš Kinijos į kitas besivystančias valstybes, nes Kinijoje darbo jėgos kaina tampa vis didesnė. Taigi tarptautinės korporacijos, ypač tos, kurios ieško pigios darbo jėgos, priverstos ieškoti kitų vietų, pavyzdžiui, Pietų ir Pietryčių Azijoje, - sako K.Andrijauskas.

Be to, bent Vakarų korporacijos pastaraisiais metais gamybą pamažu perkėlė iš Kinijos į kitas besivystančias valstybes, nes Kinijoje darbo jėgos kaina tampa vis didesnė. Taigi tarptautinės korporacijos, ypač tos, kurios ieško pigios darbo jėgos, priverstos ieškoti kitų vietų, pavyzdžiui, Pietų ir Pietryčių Azijoje.

– Kinija pastaruoju metu daug dėmesio skiria naujoms technologijoms, stengiasi atsikratyti pigios etiketės. Kaip komunistinėje sistemoje dera rinkos ekonomika?

– Pirmiausia apie technologijas. Taip, pastaraisiais dešimtmečiais investuojama į gamybos sektorius, susijusius su aukšta technologine produkcija. Keli prekės ženklai, pvz., „Huawei“, „Lenovo“, jau neblogai žinomi Lietuvoje. Svarbi ir greitųjų geležinkelių technologija. Ir, taip – didysis klausimas, kaip Kinijai išplėtoti inovatyvią ekonomiką vienpartinio politinio režimo sąlygomis.

– Turime neseną pavyzdį – Sovietų Sąjungą.

– Taip, bet Kinija pasirinkusi kitokį kelią, ekonominio liberalizmo pakankamai daug. Jis nėra persmelkęs visuomenės ir valstybės kaip daugelyje klasikinių kapitalistinių pasaulio valstybių, nes vadinamasis valstybinis sektorius vis dar didelis. Tačiau privačioji iniciatyva Kinijoje sveikintina.

Tai iš dalies susiję su tuo, kad Kinijos komunistų partija po 1978 m. maoistinio chaoso ir po 1989 m. Tiananmenio įvykių, galima sakyti, sudarė nerašytą sutartį su visuomene – visuomenė nekvestionuos valdymo, jei partija gerins gyvenimo kokybę. Ir jie pirmiausia į tai žvelgia kaip į bendrojo vidaus produkto didėjimą.

– Tai – savotiškas modus vivendi dėl ekonominės gerovės?

– Taip, tai būdinga ne tik Kinijai, bet ir daugeliui kitų nedemokratinių pasaulio valstybių, kurios yra mūsų kaimynės. Ši sutartis kol kas galioja, bet, kadangi Kinija priėjo ekonominės plėtros tašką, kur reikia drastiškų sprendimų, ir BVP augimo lygis jau iš principo negali išsilaikyti tokiose aukštumose (tai dviženklis augimas nuošimčiais), akivaizdu, kad tai tam tikra prasme gali sukratyti tradicinius partijos monopolio valdymo pagrindus.

„Scanpix“/„Xinhua“/„Sipa USA“ nuotr./Kinijos batiskafas „Jiaolong“ ruošiamas panirimui į Marianų įdubą
„Scanpix“/„Xinhua“/„Sipa USA“ nuotr./Kinijos batiskafas „Jiaolong“ ruošiamas panirimui į Marianų įdubą

– Kinijos nepalietė net didžioji krizė 2008–2009 m. Tarsi ši ekonomika iškritusi iš pasaulio konteksto, nes nepaveiki. Ar galima taip sakyti?

– Tikriausiai per anksti taip teigti, kinai sukaupę didžiausius valiutos rezervus pasaulyje – pinigų tikrai daug. Ir ką jie padarė? Jie metė į savo rinką didžiulį pinigų paketą, skirtą tam, kad anksčiau įgyti gamybos mastai drastiškai nesumažėtų.

– Donaldas Trumpas po įėjimo į Baltuosius rūmus pagrasino, kad kitą dieną paskelbs, jog Kinija manipuliuoja valiutomis.

– Bet jis kažkur dingo, kaip ir nemaža dalis jo retorikos. Reikia prisiminti, kad visi JAV prezidentai pastaraisiais dešimtmečiais ateina į Baltuosius rūmus naudodamiesi antikiniška retorika. Nebent Barackas Obama buvo išimtis. O kad D. Trumpo kaltinimas valiutos manipuliavimu išnyko, veikiau bendra tendencija nei išimtis.

– Kinija – nedemokratiška valstybė. Kaip tai pasireiškia visuomenėje, kokią įtaką gyvenimui tai turi?

– Tai priklauso nuo konkrečios srities. Kalbant komunistine Kinijos terminologija, – nuo socioekonominės klasės. Kuo daugiau turi socialinės ir ekonominės autonomijos, kuo didesnės tavo pajamos, tuo mažiau jauti valstybės intervenciją į privatų gyvenimą. Tik yra išlyga – jei pajamų turi per daug, tada nori nenori su partija reikės palaikyti vienokius ar kitokius santykius.

Įdomus dalykas, kad nuo XXI a. pradžios Komunistų partija į savo gretas priima milijonierius, milijardierius ir pan. masto ekonominius verteivas. Nors tai prieštarauja komunizmo idėjai.

– Ar ten egzistuoja opozicija?

– Opozicija egzistuoja kiekvienoje šalyje. Bet klausimas, kiek ji institucionalizuota ir kiek jai leidžiama veikti. Kinijoje faktiškai viena partija, vienpartinis režimas, o papildomos partijos sukurtos kaip fasadas. Dar Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo laiku tai buvo pseudodemokratijos ir populiaraus fronto išraiška.

– Ar verslas Kinijoje gali funkcionuoti laisvai?

– Tai priklauso nuo srities. Jei tai maisto pramonė ar statybų sektorius, elgtis galima gana laisvomis sąlygomis. Tačiau dažnai čia atsiranda korupcijos problema. Nedemokratinis režimas šiam reiškiniui suteikia daug erdvės, prisideda ir teisinio reguliavimo trūkumo problema. Taigi apie tikrąjį rinko ekonomikos veikimą, koks yra tradicinis, sunku kalbėti. Tikrovė ir įvairūs niuansai viską iškreipia.

Kinijoje vyrauja kontekstinė kultūra. Žmonės itin didelį dėmesį skiria savo aplinkai ir tam, kaip su ja sąveikauti. Pats aplinkos suvokimas turi daugiau reikšmės nei oficialios institucijos, teisinė bazė. Šie dalykai prisideda prie to, kad politinė, socialinė, ekonominė sistema tarsi skendi rūke.

Kinijoje vyrauja kontekstinė kultūra. Žmonės itin didelį dėmesį skiria savo aplinkai ir tam, kaip su ja sąveikauti. Pats aplinkos suvokimas turi daugiau reikšmės nei oficialios institucijos, teisinė bazė, - sako K.Andrijauskas.

– Vienas gajausių stereotipų yra tai, kad kiniška produkcija pigi todėl, kad žmonės, gaminantys ją, dirba kone vergišką darbą. Ar tai tiesa?

– Tiesos yra, tačiau su laiku to mažėja. Nemažai kinų dirba labai blogomis sąlygomis, kurios Vakarų pasaulyje būtų neįsivaizduojamos. Vakarų pasauliui tai suteikia priežastį pagrįstai kritikuoti kinus. Tačiau reikia prisiminti, kad kartais tokias darbo ar gyvenimo sąlygas kenčia kinai, dirbantys būtent Vakarų korporacijoms.

Didesnė problema yra tai, kad pasaulinė ekonominė sistema iš principo nėra linkusi spręsti panašių iššūkių. Jei Kinijoje darbo jėga augtų, partija būtų vis labiau suinteresuota ginti darbininkų interesus, korporacijos perkeltų savo gamybą į Pakistaną, Indiją, Indoneziją, Vietnamą ir pan.

– Kaip Kinijoje gyvena žmonės? Kokia ta visuomenė?

– Šiandien ji kaip niekad įvairi. Derėtų suprasti faktą, kad šiandien Kinijoje jau turime didžiausią vidurinę klasę pasaulyje. Pagal daugelį rodiklių, ji didesnė nei JAV gyventojų populiacija. Akivaizdu, kad kalbama apie milžinišką Kinijos rinkos potencialą. Tą potencialą suvokia ne tik pasaulio valstybės, bet ir pati Kinija. Verta prisiminti ir tai, kad Kinijos namų ūkiams būdingas mažas vartojimas. Ten vyrauja taupymas ir tai padidina potencialą vartoti ir investuoti į Kiniją.

– Kinija aktualizavosi Šiaurės Korėjos konflikto arba grėsmės kontekste. Ar Kinija turi įrankius, kurie padėtų išspręsti šį klausimą?

– Sakyčiau, kad Kinijos turimi įrankiai gana realūs. Klausimas, ar jų pakanka paveikti Šiaurės Korėjos politinio lyderio sprendimams. Šiaurės Korėjos ekonomika, kad ir kokia būtų atsilikusi, priklausoma nuo Kinijos prekių ir energetinio tiekimo. Tai svarbus svertas, kurį galėtų naudoti Kinija.

Tačiau yra kita problema. Tokių svertų naudojimas Kinijai sukeltų iššūkių, kurie būtų blogesni, nei dabartinė padėtis. Šiaurės Korėjos režimo žlugimas reikštų labai reikšmingą humanitarinę katastrofą. Šiaurės korėjiečiai rinktųsi sieną, per kurią gali bėgti, o ta siena – su Kinija. Tai būtų masinė humanitarinė katastrofa Kinijai. Šiaurės Korėjos režimo žlugimas taip pat reikštų Pietų Korėjos įtakos padidėjimą. Žinoma, ir JAV įtakos, ko Kinija negalėtų leisti.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką