Sekite 15min Google
„Kurortų verslui vasara – metas, kai reikia ne tik uždirbti, bet ir susitvarkyti su per tarpsezonį susikaupusiomis problemomis bei pasiruošti ilgam laikotarpiui iki kito sezono. Šiemet rezultatas gana aiškus: skola „Sodrai“ sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu, skolininkų taip pat tapo mažiau, o verslo aktyvumas po vasaros vis dar nesusitraukė, – sako tarptautinės kredito rizikos valdymo bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – atkreipsiu dėmesį, kad analizavome tik įmones, kurios registruotos kurortų savivaldybėse.“
Gaudo pajamas ir po sezono
Sezono pradžioje veikusių kurortų įmonių bendra skola „Sodrai“ per vasarą sumažėjo 27,1 proc. – nuo 1,26 mln. iki 0,92 mln. Eur. Skolininkų skaičius sumenko nuo 683 iki 579, arba 15,2 proc.. Per sezoną skolą „Sodrai“ panaikino 275 anksčiau skolingos įmonės, o naujai įsiskolino tik 171.
Spalio pradžioje keturiuose kurortuose veikė 3 320 įmonių – 3,0 proc., daugiau nei gegužės pradžioje. Padaugėjo ir realų ekonominį aktyvumą demonstruojančių įmonių – bent vieną darbuotoją turinčių darbdavių skaičius išaugo nuo 2 184 iki 2 223, arba 1,8 proc. Veikiančiomis laikėme įmones, turinčias bent vieną „Sodroje“ registruotą darbuotoją, taip pat aktyvias mažąsias bendrijas be darbuotojų, jei jos nėra likviduojamos, bankrutuojančios, bankrutavusios ar išregistruotos.
„Kurortuose įmonių, turinčių darbuotojų, spalio pradžioje buvo daugiau nei gegužę, o skolos tuo pat metu susitraukė. Šie rodikliai rodo, kad kurortų verslas šios vasaros sezoną baigė jausdamasis gana tvirtai“, – mano „Creditreform Lietuva“ vadovas.
Žiemai pasiruošė ne visi
Vis dėlto vasara sėkminga buvo ne visiems. Per sezoną „Sodrai“ naujai įsiskolino 171 įmonė. Iš gegužės pradžioje personalą samdžiusių verslų 52 spalio pradžioje jau nebeturėjo nė vieno darbuotojo. 20-čiai sezoną pradėjusių veikiančių įmonių per vasarą buvo įregistruotas bent vienas turto areštas, o 6-ios kurortų įmonės per sezoną buvo pripažintos bankrutuojančiomis.
Kur verslams sekėsi labiausiai
Palangoje spalio pradžioje veikė 1 544 įmonės – 4,0 proc. daugiau nei gegužės pradžioje. Įmonių, turinčių bent vieną darbuotoją, padaugėjo nuo 926 iki 955, o bendra „Sodros“ skola sumažėjo daugiau kaip trečdaliu – nuo 740 tūkst. iki 486 tūkst. Eur.
Kita vertus, per sezoną būtent Palangoje užfiksuoti 5 iš 7 visų kurortuose užfiksuotų bankroto atvejų: užsakomąja prekyba užsiėmusios bendrovės „Laukinis žirgas“, krovininių transportu – „Vaibutas“, moksliniais tyrimais – „Sepo novus“, statybomis – „Auksitas“, kompiuteriais ir programine įranga – „Baltijos skaitmena“. 9 sezoną pradėjusioms veikiančioms įmonėms per vasarą buvo įregistruotas bent vienas naujas turto areštas – absoliučiai daugiausiai tarp visų kurortų.
Neringoje veikiančių įmonių skaičius padidėjo nuo 655 iki 669, o turinčių darbuotojų – nuo 502 iki 515. „Sodros“ skola per sezoną sumažėjo 17,4 proc.. Pajūrio kurortams toks rezultatas svarbus ir dėl ryškesnio sezoniškumo – nemaža dalis čia veikiančių verslų ypač priklausomi nuo vasaros lankytojų srautų ir oro.
Druskininkuose darbuotojų turinčių įmonių skaičius per sezoną nepasikeitė – gegužės ir spalio pradžioje jų buvo po 632. Tačiau „Sodros“ skolininkų sumažėjo nuo 158 iki 127, o bendra jų skola – sumenko 25,7 proc., nuo 330 tūkst. iki 245 tūkst. Eur. Veikiančių įmonių (įskaičiuojant ir mažąsias bendrijas, neturinčias „Sodroje“ registruotų darbuotojų) skaičius padidėjo nuo 884 iki 905. Bankrutavo viena įmonė – projektavimu užsiimanti „Interjero virtuvė“. Turto areštai įregistruoti 7-ioms sezono pradžioje veikusioms įmonės, arba 0,8 proc. nuo visų kurorte veikiančių įmonių.
Birštone spalio pradžioje veikė 202 įmonės, palyginti su 198 gegužę, o darbuotojų turinčių įmonių sumažėjo nuo 124 iki 121. „Sodros“ skolininkų čia sumažėjo gana žymiai – nuo 46 iki 31, tačiau bendra jų skola išaugo nuo 26,6 tūkst. iki 51,3 tūkst. Eur. Tačiau 75,3 proc. visos Birštono verslų skolos sudarė vienos įmonės skola. Tik vienai Birštono įmonei buvo įregistruoti turto areštai.
Druskininkų ir Birštono situacija nuo pajūrio skiriasi ir tuo, kad čia didesnę reikšmę turi sveikatinimo, gydymo ir SPA paslaugos. Tokie verslai mažiau priklauso nuo kelių gerų vasaros savaičių, todėl jų ekonominis aktyvumas per metus svyruoja mažiau.
Naujo sezono belaukiant
Papildomą vaizdą apie kurortų verslų būklę spalio pradžioje suteikia valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Didesnę nei 10 Eur skolą VMI turėjo 1 057 iš 3 320 veikiančių įmonių, arba 31,8 proc. Bendra jų skola siekė apie 5,62 mln. Eur. Netikėta, kad didžiausia įsiskolinusių įmonių dalis buvo Neringoje – 38,7 proc., Palangoje – 30,8 proc., Druskininkuose – 29,3 proc. ir Birštone – 28,7 proc..
„Šių metų vasara buvo šilta, tačiau kartu labai lietinga, todėl ypač nuo gero oro priklausantiems pajūrio verslams sezonas nebuvo paprastas. Pastaruoju metu nusistovėję gražūs orai gali būti viena priežasčių, kodėl aktyvumas kurortuose ir prasidėjus rudeniui dar nesumažėjo. Žmonės vis dar atvyksta savaitgaliui, o gyvenantieji netoliese gali užsukti ir trumpesnei išvykai ar vakarui.
Tačiau kurortams, ypač Palangai ir Neringai, kurie labiausiai jautrūs sezoniškumui, jau netrukus prasidės finansinės dietos metas. Nors atvykstančiųjų srautai paprastai smarkiau ūgteli savaitgaliais, o ypač ties metų sandūra ir vasario švenčių proga, tačiau visą kitą laiką teks išsilaikyti daugiausiai iš to, kas buvo sukaupta vasarą. Įdomu, kiek verslų gyvi ir neapkibę skolomis bei turto areštais pasitiks naują sezoną“, - svarsto S. Žilinskas.
