Jis kaip niekas kitas nujaučia, kaip elgiasi Palangos poilsiautojai, kaip linkę išlaidauti ir užsibūti Palangoje, nes palangiškis turi dviračių, velodviračių, kavinių, vaikų pramogų, viešbučių verslą. O daugumą laiko praleidžia J.Basanavičiaus gatvėje, kur ir yra sukoncentruotas jo verslas.
Padaugėjo ir pramogų, ir poilsiautojų
Prieš dvejus metus vasarą, kai kurortą kone visą sezoną merkė lietus, jis J.Basanavičiaus gatvėje atidarė vaikų pramogų parką. Šis atsidarė Kauno kunigų seminarijai priklausančiame sklype, tad pajamų iš pramogų verslo gauna ir dvasininkai. Tiesa, jie taip pat investavo į čia ką tik pastatytą viešbutį.
„Palangoje per metus padaugėjo pramogų, tačiau čia atvyksta vis įvairesni žmonės. Jei anksčiau Palanga labiau asocijavosi su palėbavimais ar rusais, tai dabar jau nieko panašaus“, – sako D.Drungilas.
Maitinimo verslą turintis Edgaras Donskovas taip pat sako, kad apie rezultatus bus galima pakalbėti tik metų pabaigoje, tačiau neslepia – ši vasara itin sėkminga net ir turintiems smulkius maitinimo taškus, kavines.
D.Drungilas pastebėjo, kad šįmet pasikeitė ir pačių poilsiautojų elgesys. Per visą vasarą jis prisimena tik vieną rimtą incidentą J.Basanavičiaus gatvėje. Jei anksčiau per sezoną iš nuomotojų būdavo pavagiama 15–20 dviračių, tai dabar dingo vos keli.
Sako, kad pavyko atvilioti Neringos gerbėjus
Verslininkai puse lūpų užsimena, kad Palangai šiais metais pavyko „nusiurbti“ dalį poilsiautojų iš Neringos. Ten pramogų pasiūla liko beveik ta pati, o nakvynės ir įvažiavimo kaina šoktelėjo.
„Palangą šią vasarą dažnai rinkosi ir dėl vienos ar dviejų dienų tie, kurie negali ilgiau poilsiauti. Čia nesunkiai galėjai gauti trumpalaikę nakvynę, o į Neringą trumpam ir greitai neatvažiuosi – eilės prie keltų, didesnis įvažiavimo mokestis, nakvynė brangi ir nėra kur statyti automobilio“, – vardino skirtumus Palangos verslininkas.
Verslininkai ir nekilnojamojo turto plėtotojai taip pat kalba, kad Neringa pati pjauna šaką, ant kurios sėdi – pokyčiai saugomojoje teritorijoje yra neleistini, tad kurortas ima stagnuoti. Kita situacija Palangoje. „Akivaizdžiai matyti, kad šįmet Palangoje neišsiskyrė nei viena poilsiautojų amžiaus grupė – čia atvyko visų grupių žmonės“, – teigė D.Drungilas.
Laksto kas nori ir kaip nori
Iš tiesų privilioti į Neringą ar Latviją iškeliaujančius Lietuvos poilsiautojus – iššūkis Palangos verslininkams. Todėl populiariausiame kurorte naujos paslaugos prigyja ypač greitai. Pavyzdžiui, šią vasarą iš J.Basanavičiaus gatvės dviračius beveik išstūmė elektriniai motoroleriai, kuriais laksto kas tik nori ir kur nori.
Poilsiautojų paburnojimų sukeliantys elektriniai motoroleriai tapo galvos skausmu ir Palangos valdžiai – kaip priversti jų vairuotojus važiuoti pagal taisykles?
„Jais laksto kas tik nori ir kaip nori, vežasi mažus vaikus, kūdikius, o juk iš tiesų visi turėtų mūvėti šalmus, liemenes. Čia nėra dviratis, o motorinė transporto priemonė. Tik laimės dalykas, kad neįvyko skaudžių avarijų, nebuvo nutrenktų. Tai, sakyčiau, buvo didžiausia Palangos problema šią vasarą“, – tvirtino D.Drungilas.
Besipiktinančių – vis daugiau
Tuo, kaip Palangos šaligatviais zuja elektriniai paspirtukai ir kitos transporto priemonės, piktinosi ir laikinoji Turizmo departamento direktorė Indrė Trakimaitė.
„Kai mano sūnui buvo treji metai, Palangoje, Vytauto gatvėje, ant šaligatvio jį nutrenkė keturratis. Laimei, viskas baigėsi tik dideliu išgąsčiu, o vairuotojas atsiprašinėjo, kad nuomos punkte pamiršo paklausti, kur stabdžiai. Negaliu net pagalvoti, kas nutiktų, jei tokį vaiką taip pat užkliudytų elektrinis paspirtukas, labiau primenantis motorolerį, kurių šiemet pilnos visos kurorto pėstiesiems ir dviratininkams skirtos zonos“, – piktinasi feisbuke ji.
Pasak jos, jei anksčiau takuose dominavo tik dviračiai ir mamos su vežimėliais, tai šįmet situacija pasikeitė. „Šiemet visa tai papildė avarines situacijas sukeliantys, dažnai girti asmenys ar lentyniaujantys paaugliai, kuriems vienas malonumas skrieti į vos ant riedučių pastovintį vaiką“, – rašo ji.
Išmatavo ir greitį, bet niekas nepasikeitė
Į tai Palangos savivaldybė netruko sureaguoti. Siekiant įrodyti, kad elektriniai paspirtukai turėtų būti prilyginami ne dviračiams, o mopedams, šių metų birželio viduryje Palangos meras Šarūnas Vaitkus inicijavo patikrinimą – policijos pareigūnai su sertifikuota įranga išmatavo elektrinių paspirtukų greitį.
Paaiškėjo, kad daugelis paspirtukų važiuoja 34–35 kilometrų per valandą greičiu, ir tai neatitinka motoriniams dviračiams keliamų reikalavimų (šių maksimalus greitis neturi viršyti 25 kilometrų per valandą).
Gavus šiuos rezultatus, Palangos valdžia kreipėsi į Vyriausybę bei paprašė inicijuoti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus. Šiuo metu Vidaus reikalų ministerijoje yra sudaryta darbo grupė, kuri nagrinėja teisės aktų pakeitimus.
