Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 16d. 16:37

Palygino, kaip pandemiją atlaikė Baltijos šalys: Lietuvoje mažiausiai krito ir vartojimas, ir eksportas

Baltijos šalys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Baltijos šalys

Baltijos ir Šiaurės šalys koronaviruso pandemiją atlaikė geriausiai, „Swedbank“ ekonomikos forume konstatavo banko ekonomistai iš skirtingų šalių. Tačiau tarpusavyje palyginus vien tik Baltijos šalis matyti, kad krizės pasekmės šiose valstybėse buvo skirtingos – pavyzdžiui, Latvijoje labiausiai krito vidaus vartojimas, nors karantinas buvo švelnesnis negu kaimyninėse šalyse, o eksportas daugiausia susitraukė Estijoje.

„Swedbank“ ekonomistai iš įvairių šalių trečiadienį vykusiame banko ekonomikos forume pabrėžė, kad yra ne viena priežastis, kodėl Baltijos ir Šiaurės šalys atsidūrė tarp geriausiai pasaulinę koronaviruso pandemiją atlaikiusių šalių.

BVP kritimas pirmąjį 2020 metų pusmetį šiame regione – vienas mažiausių.

Pavyzdžiui, „Eurostato“ duomenimis, antrąjį ketvirtį euro zonoje BVP vidutiniškai krito 11,8 proc., o kai kuriose Pietų Europos šalyse dar labiau – Ispanijoje BVP nuosmukis siekė 18,5 proc., Prancūzijoje – 13,9 proc.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ispanija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ispanija

O Latvijoje per pandemijos piką ekonomika susitraukė 7,5 proc., Estijoje – 6,9 poc., Danijoje – 7,4 proc.

Lietuvoje ir Suomijoje fiksuotas mažiausias kritimas euro zonoje – atitinkamai 5,1 proc. ir 3,2 proc.

„Pavyzdžiui, į Pietų Europos šalis virusas nusitaikė labiau, jos turėjo griežtesnius karantinus. Be to, šios valstybės yra didžiausi turizmo traukos centrai, o jų pramonės sektoriaus struktūra skiriasi nuo Šiaurės ir Baltijos šalių“, – teigė „Swedbank“ Suomijoje vyriausioji ekonomistė Heidi Schauman ir pridūrė, kad nemenką vaidmenį suvaidino ir sėkmė.

Vartojimas labiausiai susitraukė Latvijoje

Jai pritarė ir „Swedbank“ Latvijoje vyriausioji ekonomistė Līva Zorgenfreija – ji svarstė, kad iš dalies ir sėkmė lėmė, jog mūsų regione koronavirusas neišplito, o tai vyriausybėms leido taikyti švelnesnį karantiną.

Tačiau nors Baltijos šalys panašiai sėkmingai suvaldė pirmąją pandemijos bangą ir išvengė tokio smarkaus ekonomikos kritimo kaip kitos Europos šalys, Lietuvą, Latviją ir Estiją koronaviruso plitimas palietė skirtingai.

ZUMAPRESS.com/Ryga
ZUMAPRESS.com/Ryga

Pavyzdžiui, iš visų trijų šalių vidaus vartojimas labiausiai susitraukė Latvijoje, nors šioje šalyje karantinas buvo švelniausias – dalis parduotuvių, barų ir restoranų liko atviri. O Estijoje labiausiai iš visų Baltijos šalių krito eksportas ir importas.

Geriausiai sekėsi Lietuvai, kur tiek vidaus vartojimas, tiek eksportas ne tik krito mažiausiai, bet ir sparčiausiai atsigavo. Trečiąjį ketvirtį, „Swedbank“ duomenimis, atsiskaitymas banko kortelėmis ir pinigų išsigryninimas paaugo 14 proc., kai Latvijoje ir Estijoje vis dar fiksuojami kelių procentų kritimai.

Lygiai tokios pat tendencijos ir eksporte – nors eksportas dar krenta, Lietuvoje kritimas trečiąjį ketvirtį gali siekti mažiau nei 5 proc., kai Estijoje – 12,5 proc.

Pixabay.com nuotr./Eksportas
Pixabay.com nuotr./Eksportas

Švelnesnio karantino pasekmė?

Tad kodėl visose trijose šalyse, kurios viruso buvo paliestos panašiai, stebėjome skirtingas pasekmes? L.Zorgenfreija prisipažino, kad paaiškinti smarkų vartojimo kritimą Latvijoje nėra lengva, nes kiti rodikliai, pavyzdžiui, atsiskaitymų bankų kortelėmis skaičius, Baltijos šalyse taip smarkiai nesiskiria. Visgi, ekspertės nuomone, iš dalies tai galėjo būti ir švelnesnio karantino pasekmė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Po karantino atidarius parduotuves nusidriekė žmonių eilės
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Po karantino atidarius parduotuves nusidriekė žmonių eilės

„Latviai, skirtingai nei lietuviai ir estai, visada galėjo eiti į restoranus, todėl to negalėjusių daryti lietuvių ir estų noras vartoti galėjo išaugti. Net ir prieš krizę vartotojų lūkesčiai Lietuvoje buvo daug stipresni nei Latvijoje ir Estijoje, o atsigavimas po karantino – labai stiprus. O galbūt lietuviai optimistiškesni – tai irgi padėtų paaiškinti skirtumus“, – svarstė L.Zorgenfreija.

Tarp kitų priežasčių, kodėl Lietuvoje vartojimas atsigavo sparčiausiai, ekonomistė minėjo ir imigraciją, prisidedančią prie ekonomikos atsigavimo, ir artėjančius Seimo rinkimus.

„Tai irgi gali būti viena iš priežasčių, kodėl Vyriausybė linkusi labiau paremti ekonomiką“, – mano L.Zorgenfreija.

O kodėl labiausiai eksportas smuko Estijoje, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Nerijus Mačiulis aiškina skirtinga eksporto struktūra.

„Lietuvos eksportą pandemija palietė mažiau, nes mes gaminame daugiausia maisto produktus, baldus, trąšas – tokius produktus, kurie išliko reikalingi ir per pandemiją. O estai daugiau gamina elektronikos komponentų, kitų aukštųjų technologijų produktų, kurių paklausa sumažėjo“, – lygino N.Mačiulis.

Nepraleisti progų

Kalbėdami apie ateitį ekonomistai pabrėžia, kad net ir įskaičiavus kovai su koronavirusu skirtas lėšas Baltijos šalių valstybės skolos išliks gerokai žemiau Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tiesa, Latvijos ir Lietuvos valstybės skola gerokai atsiplėš nuo Estijos.

„Swedbank“ prognozėmis, 2020 metais Estijos valstybės skola sieks 14 proc. BVP, kai Lietuvos – 45 proc., o Latvijos – 46 proc.

Tad labiausiai ekonomistai ragino šalis pasinaudoti galimybėmis, kurias gali suteikti pandemija – ES lėšas, skirtas kovai su pasekmėmis, investuoti į žaliąją gamybą ir skaitmeninę ekonomiką, pasinaudoti galimybe, kai riziką diversifikuoti svarstantys Europos gamintojai grąžins gamybą arčiau savo rinkų ir pagaliau įgyvendinti įsisenėjusias struktūrines reformas, tokias kaip švietimo, kad taptume konkurencingesni.

Komentarai: 5

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Video

00:38
13:16
01:03

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką