„SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Paulius Kabelis 15min teigė, kad per pirmą ketvirtį III pakopos pensijų fonduose dalyvių padaugėjo beveik tūkstančiu – antrą ketvirtį prognozuojamas panašus skaičius.
„Turint omenyje, kad III pakopos pensijų fondų dalyvių bazė yra ženkliai mažesnė, kaupiančiųjų augimo tempai tikrai yra didesni negu pernai“, – pabrėžė P.Kabelis.
Tokias pačias tendencijas pastebi ir kiti III pensijų pakopos fondų valdytojai.
„Artea Asset Management“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Regimantas Valentonis 15min informavo, kad nuo metų pradžios kaupiančiųjų III pakopoje paaugo maždaug 3 tūkst., o tai yra daugiau nei pernai per visus metus. Pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje „Artea“ III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius perkopė 46 tūkstančius.
„Swedbank investicijų valdymo“ įmonė per pirmus penkis mėnesius sulaukė 50 proc. daugiau naujų klientų nei pernai – apie 11,5 tūkst., kai tuo pačiu laikotarpiu pernai – apie 7,7 tūkst.
„Gegužės pabaigoje III pakopos pensijų fonduose kaupė virš 80 tūkst. „Swedbank“ klientų, kai prieš metus jų buvo apie 63 tūkst. Bendras dalyvių skaičius per metus padidėjo 26 procentais“, – 15min komentavo laikinasis įmonės vadovas Valdas Sejavičius.
O kai kurie fondų valdytojai fiksavo ir kelis kartus išaugusių klientų skaičių. „Luminor investicijų valdymo“ įmonė pirmuosius keturis šių metų mėnesius sudarė 3,5 karto daugiau naujų sutarčių palyginus su pernai tuo pačiu laikotarpiu, o „Goindex“ per penkis mėnesius sulaukė penkis kartus daugiau naujų klientų.
O kurie fondai per pastaruosius metus uždirbo didžiausią grąžą bei kokius mokesčius taiko? Neseniai palyginę II pensijų pakopos fondų rezultatus, dabar 15min žurnalistai išnagrinėjo III pensijų pakopos uždarbius ir mokesčius.
Kur didžiausia grąža?
15min palygino trijų rūšių fondų – akcijų, mišraus investavimo ir obligacijų – rezultatus, pateikiamus Lietuvos banko. Dalis įmonių valdo kelis tos pačios rūšies fondus, todėl kiekvienoje grupėje pasirinkome didžiausią grąžą uždirbusį fondą.
-
„Išsiimsiu lėšas iš II pensijų pakopos ir perkelsiu į III“: įvertino, ar taip daryti apsimoka
-
Palyginome visus II pensijų pakopų fondų valdytojus: kas uždirbo daugiausia, o kas taikė mažiausius mokesčius?
-
III pakopos fondą keisti nusprendęs vilnietis susirūpino: ar sudaręs naują sutartį neprarasiu lengvatos?
Siekiant objektyvesnių rezultatų vertinome ilgesnį laikotarpį – grąžą per trejus metus (vertinome laikotarpį iki 2025 metų pabaigos), nes kai kurie iš dabartinių penkių pensijų fondų valdytojų veikia ilgiau nei trejus, bet mažiau nei penkerius metus.
Kaip matyti iš palyginimo, III pakopos pensijų fonduose, sudarytuose iš akcijų, didžiausią grąžą per trejus metus generavo „Goindex“ fondas, uždirbęs 13,13 proc., „Artea Asset Management“ valdomas fondas, sugeneravęs 12,25 proc. grąžą, ir „Luminor investicijų valdymas“ fondas, uždirbęs 12,21 proc.
„SEB investicijų valdymo“ pensijų fondas uždirbo 11,9 proc. grąžą, o mažiausią grąžą sugeneravo „Swedbank investicijų valdymo“ fondas – 9,35 proc.
Tarp mišraus investavimo fondų, sudarytų tiek iš akcijų, tiek iš obligacijų, didžiausią grąžą generavo tų pačių valdytojų fondai – „Goindex“ (8,79 proc.), „Luminor investicijų valdymas“ (8,43 proc.) ir „Artea Asset Management“ (8,33 proc.). „SEB investicijų valdymo“ pensijų fondo grąža per trejus metus siekė 7,9 proc., o „Swedbank investicijų valdymo“ – 6,11 proc.
Skirtingos strategijos: kaip investuoja fondai?
Pensijų fondo valdytojo „Goindex“ valdybos narys ir investicijų vadovas Ovidijus Sačilka 15min teigė, kad pagrindinė priežastis, kodėl „Goindex“ fondai sugeneravo didžiausią grąžą – pasirinkta investavimo strategija.
„Tai yra nuoseklus, pasyvus, indeksinis investavimas į plačiai diversifikuotus pasaulio akcijų indeksus atkartojančius finansinius instrumentus ir maži fondo mokesčiai“, – argumentavo O.Sačilka.
Pasak jo, pastarieji daugiau kaip treji metai pasaulio finansų rinkose buvo itin palankūs (ypač akcijų turto klasėje), tačiau augimas nebuvo vienodas visuose regionuose. Šio laikotarpio pradžioje, ypač 2023 ir 2024 metais, stipriausius rezultatus demonstravo JAV akcijų rinka, o 2025 metais ir vėlesniu laikotarpiu sparčiai augo ir kiti pasaulio regionai – Europa, Japonija, besivystančios rinkos.
O.Sačilka pabrėžė, kad kadangi „Goindex“ fondai investuoja į plačiai diversifikuotus pasaulinius indeksus, fondo dalyviai automatiškai dalyvavo tiek JAV, tiek Europos, Japonijos ir besivystančių rinkų augime.
„Dar svarbu paminėti, kad mes renkamės tik pagal rinkos kapitalizacijos dydį sudarytus indeksus, t. y. tokiu būdu daugiau turto investuojama į tas kompanijas, kurios tuo metu rinkoje rodo didesnį proveržį. Prie gerų rezultatų prisideda ir tai, kad fondų investavimo strategija yra paremta plačia ne tik geografine, bet ir sektorių diversifikacija“, – teigė jis.
Tarp didžiausią grąžą generavusių III pensijų pakopos fondų valdytojų atsidurianti „Artea Asset Management“ vadovaujasi kitokia strategija. R.Valentonis aiškino, kad „Artea Asset Management“ didesnę dalį lėšų investuoja į plačiai išskaidytus pasaulinius indeksinius fondus, ką daro ir dauguma kitų pensijų fondų valdytojų, tačiau turi du išskirtinumus.
„Mūsų išskirtinumas – dalį lėšų (iki 30 proc.) investuojame į privataus kapitalo rinkas – įmonių akcijas, skolos vertybinius popierius, specializuotus investicinius fondus ir panašiai. Be to, fondus valdome aktyviai“, – aiškino R.Valentonis.
Trečią vietą pagal iš akcijų sudarytų fondų rezultatus ir antrą vietą pagal mišraus investavimo fondų grąžą užimančios valdytojos „Luminor investicijų valdymo“ vadovė L.Načajienė teigė, kad tradiciniai „Luminor“ III pakopos pensijų fondai siekia ne tik atkartoti rinkos indekso grąžą ir charakteristikas, bet dalį investicijų taip pat nukreipia į Baltijos šalis bei lanksčiai reaguoja į rinkos pokyčius, prisiimdami taktines pozicijas skirtinguose regionuose ar sektoriuose.
„Šių metų pirmąjį ketvirtį didinome pozicijas besivystančiose rinkose, taip pat energetikos ir žaliavų sektoriuose. Tai padėjo sušvelninti neigiamą rinkos svyravimų poveikį fondų grąžai metų pradžioje ir užtikrino gerus ilgesnio, 1–3 metų, laikotarpio rezultatus“, – komentavo L.Načajienė.
Tuo metu „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius P.Kabelis komentavo, kad prie teigiamos grąžos pastaraisiais metais prisidėjo itin geri rezultatai iš investicijų JAV akcijų rinkose, o neigiamą įtaką darė investicijos į vietines rinkas ir mažiau likvidžias turto klases, tokias, kaip NT, privatus kapitalas, infrastruktūra.
„Čia grąžos nors ir buvo teigiamos, tačiau nesugebėjo uždirbti tiek, kiek itin įkaitusios akcijų rinkos“, – konstatavo „SEB investicijų valdymo“ vadovas.
Mažesnę grąžą, palyginti su kitais fondais, per trejus metus sugeneravusio „Swedbank investicijų valdymo“ laikinasis vadovas V.Sejavičius pabrėžė, kad pastaraisiais metais įmonė laikėsi atsargesnės strategijos.
Fondų valdytojas kelia sau tikslą aktyvai valdyti pensijų fondus – ne vien tik maksimizuoti trumpalaikę grąžą, bet ir aktyviai valdyti riziką bei užtikrinti saugų turto valdymą skirtingomis rinkos sąlygomis, teigė pašnekovas.
„Didesnį dėmesį skiriame investicijoms, kurios ilguoju laikotarpiu turėtų duoti geresnę grąžą. Dėl to mūsų investicijų krepšelis gali skirtis nuo pasaulio akcijų indekso, t. y. tam tikrais laikotarpiais pranokti jį arba atsilikti.
Pastaraisiais metais, dėl išaugusių akcijų įverčių ir geopolitinių veiksnių, laikėmės atsargesnės pozicijos – akcijų dalis portfeliuose dažnai buvo mažesnė nei strateginė (97 proc.). Verta pabrėžti, kad nuo praėjusių metų pradėtas perėjimas nuo ETF prie tiesioginių investicijų į akcijų krepšelius jau duoda rezultatų – mažėja bendri kaštai klientams, o kartu išlaikoma artima indekso grąža, užtikrinant disciplinuotą rizikos ir tvarumo valdymą“, – fondų rezultatus komentavo „Swedbank investicijų valdymas“ vadovas.
Kokie mokesčiai taikomi?
III pensijų pakopoje taikoma daugiau ir didesni mokesčiai nei II pensijų pakopoje. Turto valdymo mokestis siekia nuo 0,4 proc. nuo turto iki 1,5 proc., depozitoriumo – nuo 0,045 proc. iki 0,2 proc., kitų išlaidų – nuo 0,2 proc. iki 0,75 proc.
Be to, „Artea Asset Management“ dar taiko 0-30 proc. startinį mokestį, o „Swedbank investicijų valdymas“ papildomai taiko perėjimo į kitos įmonės pensijų fondą kartą per 12 mėn. mokestį, siekiantį iki 0,5 proc.
Kaip matyti iš lentelės, 15min sudarytos pagal Lietuvos banko duomenis, taikomi mokesčiai labai panašūs – šiek tiek mažesnius taiko „Goindex“, „SEB investicijų valdymas“, šiek tiek didesnius – „Artea Asset Management“.
P.Kabelis teigė, kad pensijų fondų valdymo mokestis yra pagrindinis pensijų kaupimo bendrovių pajamų šaltinis, užtikrinantis galimybę teikti kokybiškas paslaugas klientams ir išlaikyti tvarią veiklą ilguoju laikotarpiu.
„Atsižvelgdami į rinkos raidą, veiklos efektyvumą ir konkurencinę aplinką, pastaraisiais metais mažinome valdymo mokestį bei atsisakėme kitų anksčiau taikytų mokesčių, tokių kaip įmokos mokestis ir fondo ar bendrovės keitimo mokestis“, – 15min teigė „SEB investicijų valdymas“ vadovas.
O.Sačilka komentavo, kad „Goindex“ fonduose taikoma mokesčių politika yra tiesiogiai susijusi su įmonės investavimo filosofija ir veiklos modeliu: „Valdome pasyvius indeksinius fondus, kurių tikslas nėra aktyviai atrinkinėti atskiras akcijas, prognozuoti rinkų kryptį ar dažnai keisti portfelio sudėtį. Toks investavimo būdas leidžia efektyviau organizuoti fondo valdymą ir sumažinti veiklos sąnaudas, todėl galime taikyti mažesnius valdymo mokesčius“.
„Swedbank investicijų valdymas“ III pensijų pakopoje vienintelis iš visų fondų valdytojų taiko perėjimo į kitos įmonės pensijų fondą kartą per 12 mėn. mokestį, tačiau V.Sejavičius komentavo, kad šią galimybę ir su ja susijusį mokestį numato Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas.
„Praktikoje jis taikomas itin retai, nes tik nedidelė dalis III pakopos dalyvių keičia pensijų kaupimo bendrovę. Svarbu pažymėti, kad mokestis nėra fiksuotas 0,5 proc. dydžio visais atvejais. Jis priklauso nuo faktiškai patiriamų lėšų pervedimo išlaidų, todėl gali būti ir mažesnis.
Klientams, lyginant skirtingus pensijų fondų valdytojus, verta atkreipti dėmesį, kad kur kas didesnę įtaką ilgalaikiam rezultatui turi kasmetinis turto valdymo mokestis“, – teigė jis.
Tuo metu „Luminor investicijų valdymo“ vadovė L.Načajienė paaiškino, kad įprastai, III pensijų pakopos fondų valdymo mokesčiai nustatomi pagal taikomą investavimo būdą.
„Aktyviai valdomų fondų profesionalūs valdytojai siekia atrinkti perspektyviausias investicijas ir pranokti rinkos vidurkį, tačiau tai paprastai reiškia didesnius kaštus ir riziką nepasiekti laukto rezultato, bet ir galimybę uždirbti daugiau nei rinkos vidurkis. O pasyviai valdomi fondai siekia atkartoti rinkos indeksą – jie neprognozuoja, kuri įmonė ar sektorius bus geriausias, o investuoja plačiai, atkartodami indekso diversifikaciją“, – teigė L.Načajienė.
Aktyviai fondus valdančios „Artea Asset Management“ vadovas R.Valentonis teigė, kad nors „Artea Asset Management“ įkainiai ir šiek tiek didesni, jie pagrįsti sąnaudomis, kurias įmonė patiria profesionaliai ir aktyviai valdydama fondus, nes nenori kompromisinio rezultato.
„Galbūt kiti valdytojai konkuruoja mokesčiais, mes konkuruojame galutiniu rezultatu – grąža“, – apibendrino R.Valentonis.
