Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pamiršta „generuojanti ekonomika“ vaisių davė ir be Viktoro Uspaskicho

Viktoras Uspaskichas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Viktoras Uspaskichas
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Kai politikų pažadai rinkėjams yra pakankamai neapibrėžti, jie gali išsipildyti ir nededant kryptingų pastangų – panašiai atsitiko Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho „generuojančiai ekonomikai“.

Nuo tada, kai iš V. Uspaskicho lūpų pirmą kartą pasigirdo žodžių junginys „generuojanti ekonomika“, praėjo daugiau nei metai.

Per tą laiką nedarbo lygis šalyje nukrito nuo daugiau nei 13 iki maždaug 11 proc., skaičiuojama, kad BVP ūgtelėjo 3,2 ir šiemet kils dar 3,4 proc., infliacija išlieka stabili ir nesiekia 2 proc.

Gerėja ir gyventojų finansinė padėtis, pavyzdžiui, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis padidėjo apie 180 litų ir šiuo metu siekia per 2,3 tūkst. litų „ant popieriaus“.

Ar tai gali būti rinkimų kampanijos metu V. Uspaskicho daugybę kartų minėtos, tačiau iškart po to pamirštos „generuojančios ekonomikos“ vaisiai?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sakė netgi sunkiai beprisimenantis, ko ta „generuojančia ekonomika“ buvo žadama pasiekti

Greičiausiai – ne, nes V. Uspaskichas ir Darbo partija savo dėmesį buvo sutelkę į visiškai kitus dalykus – pavyzdžiui, pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ar juodosios buhalterijos bylą, o ne ekonomiką, kuri teigiamas tendencijas rodė, nepaisant politikų neveiksnumo.

Darė įspūdį rinkėjams

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sakė netgi sunkiai beprisimenantis, ko ta „generuojančia ekonomika“ buvo žadama pasiekti.

Jo manymu, tai tebuvo vienas epitetų, skirtų padaryti įspūdį rinkėjams, o jau įvykus balsavimui ši vėliava buvo nuleista.

„Jie netgi nepateikė konkrečiai, ką tuo nori pasakyti“, – pastebėjo verslininkas.

Tuo metu Darbo partijos atstovas ir Seimo Ekonomikos narys Kęstutis Daukšys paaiškino, kad jie ir neturėjo tikslo išdėstyti visko tiksliai – tiesiog aiškino, kaip veikia ekonomika.

Lietuvos bankroto per artimiausius penkerius metus tikimybė toliau išlieka mažesnė nei 10 proc.
Ekonomika

Akcentavo vidaus paklausą

Vienas dalykas, išaiškėjęs iš V. Uspaskicho kalbų apie „generuojančią ekonomiką“, buvo tas, kad jis ruošiasi daugiau dėmesio skirti vidaus paklausai, t.y. verslui, konkuruojančiam su į Lietuvą importuojamomis prekėmis ir dirbančiam ne eksportui. Nes, Darbo partijos lyderio manymu, laukti, kol atsigaus užsienio rinkos, neverta.

Iš tiesų, praeitais metais Lietuvoje lėtėjant išskirtiniam eksporto augimui šalies ūkio plėtra labiau priklausė nuo vidaus paklausos – būtent taip situaciją 2013 m. viduryje apibūdino Lietuvos bankas.

Vėliau ši pastaba pasitvirtino, vidaus paklausa didėjo sparčiau, nei tikėtasi, ir būtent ji lėmė tebesitęsiantį ekonomikos atsigavimą.

Visgi eksporto svarba Lietuvai niekur nedingo – neveltui esame vadinami maža ir atvira ekonomika.

Pavyzdžiui, vartojimo tendencijas gerai atspindintis vartotojų pasitikėjimo rodiklis nuo 2012 m. sausio iki 2013 m. gruodžio pakilo per 14 punktų – iki – 9. Tai reiškia, kad gyventojų nuotaikos geros ir jie savo pinigus leisti yra nusiteikę kur kas labiau, nei prieš dvejus metus.

Eksportas išlieka svarbus, o prekybos balansas – neigiamas

Visgi eksporto svarba Lietuvai niekur nedingo – neveltui esame vadinami maža ir atvira ekonomika.

Eliminavus sezono įtaką, per pastaruosius dvejus metus mėnesinis eksporto mastas padidėjo beveik šeštadaliu – nuo 6,034 mlrd. litų 2012 m. sausį iki 7,137 mlrd. litų 2013 m. lapkritį.

Didėjo ir importas – per tą patį laikotarpį maždaug 1 mlrd. litų per mėnesį daugiau į Lietuvą įsivežėme, rodo Statistikos departamento duomenys.

Praeitų metų lapkritį į Lietuvą įvežta prekių už 7,724 mlrd. litų, o tai yra daugiau už eksportą ir, nors Darbo partijos lyderiai anksčiau yra skatinę šią tendenciją atsukti į kitą pusę, kol kas to padaryti nepavyksta.

Žadėjo kurti infrastruktūrą

Dar vienas svarbus punktas V. Uspaskicho „generuojančios ekonomikos“ plane buvo investicijos į verslui reikalingą infrastruktūrą ir fiskalinis ekonomikos stimuliavimas.

Peržiūrėjus 2013 m. biudžetą matyti, jog investicijoms buvo skirta daugiau kaip 4 mlrd. 749 mln. Tai 10,3 proc. daugiau nei buvo numatyta 2012 m.

Finansų ministerijos teigimu, didžiausias valstybės investicijų augimas teko transporto ir ryšių, žemės ūkio, socialinės apsaugos ir švietimo srityse.

R. Dargis tikisi, kad panaši kryptis išliks ir ateityje. Jis taip pat pastebėjo, kad praeitais metais labai daug Vyriausybės energijos atiteko ES pirmininkavimui, tad galbūt šiemet daugiau dėmesio bus galima skirti savo kiemui tvarkyti.

Viename savo komentare V. Uspaskichas yra minėjęs, jog minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) turi būti bent dvigubai didesnis už bedarbio pašalpas – esą tik taip atsirastų motyvacija ieškotis darbo

MMA nori dvigubai didesnio už bedarbio pašalpą

Viename savo komentare V. Uspaskichas yra minėjęs, jog minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) turi būti bent dvigubai didesnis už bedarbio pašalpas – esą tik taip atsirastų motyvacija ieškotis darbo.

2013 m. trečiąjį ketvirtį vidutinė nedarbo socialinio draudimo išmoka per mėnesį  buvo 552,50 litų, o MMA, atskaičius mokesčius, 824,50 litų. Taigi nebuvo dvigubai didesnis.

Norint, kad būtų, jį tektų kelti bent iki 1384,25 litų ir tai neatsižvelgiant į bedarbio pašalpos skaičiavimo ypatumus.

Išties MMA yra bene vienintelis „generuojančios ekonomikos“ punktas, kurio Darbo partijos atstovai nepamiršo.

Už jo didinimą aktyviai pasisako Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, kuri MMA pakelti norėtų iki užsibrėžtų 1509 Lt.

Ji sakė, kad tik tokia suma leistų lietuviams nebadauti po to, kai, kaip planuojama, 2015 m. šalyje bus įvestas euras.

L. Graužinienės kolega K. Daukšys taip pat užsiminė apie eurą, tačiau kur kas labiau teigiamame kontekste – kaip tikslą, kuris patvirtintų, jog Lietuvos ekonomika yra atsigavusi, jos žmonių darbas – vertingas, jie kuria „generuojančią ekonomiką“.

Trūksta diskusijų apie modelį

Ekonomistė Aušra Maldeikienė, vertindama pasiekimus Lietuvoje kuriant „generuojančią ekonomiką“, sakė, kad daugiau dėmesio reikia skirti kalboms ne apie tai, o apie visą Lietuvos ekonomikos modelį, kuris, jos manymu, negali jos dalyviams garantuoti adekvataus gyvenimo.

Mindaugo Vaičiulio/BFL nuotr./Aušra Maldeikienė
Mindaugo Vaičiulio/BFL nuotr./Aušra Maldeikienė

Ji sutiko, kad daugumai žmonių svarbiausia yra geras darbas su adekvačiu atlyginimu, tačiau taip pat pastebėjo, jog Lietuvoje tokios darbo vietos atsiranda ne tik įmonėse, dirbančiose vidaus rinkai, kaip sakė V. Uspaskichas.

„Lietuvos verslas dirba pagal globalizacijos principus, – sakė A. Maldeikienė, – o tai reiškia, jog paklausa iš išorės, eksportas taip pat svarbūs.“

Kaip vieną didžiausių Lietuvos problemų ji įvardino emigraciją, kuri, nors ir palaikydama mažesnį nedarbo lygį, iš tikro mažina darbo vietų skaičių.

„Iš pradžių žmonės migruoja į didesnius miestus – Vilnių, Klaipėdą, o po to išvyksta į užsienį, nes neranda sau vietos“, – dėstė pašnekovė.

Jos manymu, verslas negalėtų šių problemų išspręsti savarankiškai, be politikų pagalbos, tačiau šie nesiima jų spręsti iš esmės, nes tiki, kad neturėtų kištis į rinkos reikalus.

„Tai tokia išversta suvokiamos tikrovės pirštinė, visiškai priešinga Sovietų Sąjungai, kur viskas buvo reguliuojama. Tačiau rinka nėra paprastas darinys, tai intelektualinis darinys, kuriam suteikti tikrovės statusą nėra teisinga“, – kalbėjo A. Maldeikienė.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką