Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Pandemija kausto ir prekybą degalais: buvo dienų, kai nepardavė nė litro

Gruodžio viduryje sugriežtinus karantiną ir įvedus ribojimą keliauti iš vienos savivaldybės į kitą, smarkiai sumažėjusį žmonių judėjimą užfiksavo ne tik „Google“ įrenginiai. Akivaizdžiai sumažėjęs gyventojų mobilumas matomas ir nagrinėjant pernykštę mažmeninės prekybos įmonių apyvartą, kurios duomenis skelbia Statistikos departamentas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Dyzelinas
Degalai / 123RF.com nuotr.
Temos: 3 Degalai Kaina Prekyba

Pasak departamento Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausiosios specialistės Alinos Ramaškevičienės, praėjusieji metai degalų pardavėjams buvo išskirtiniai.

Mažmeninė prekyba automobilių degalais gruodį, palyginti su lapkričiu, vėl smuko – šįkart 8,3 proc.

Degalais prekiaujančių įmonių apyvarta, palyginti su 2019 m. gruodžiu, susitraukė 11,4 proc. „Sumažėjęs degalų pardavimas per metus 2 proc. aptirpdė ir visą šalies mažmeninės prekybos apyvartos augimą“, – pastebėjo A.Ramaškevičienė.

Sumažėjęs degalų pardavimas per metus 2 proc. aptirpdė ir visą šalies mažmeninės prekybos apyvartos augimą, – pastebėjo A.Ramaškevičienė.

Specialistė teigė, jog kiekvienais metais automobilių degalų prekybos apimtis tik didėdavo. „Paprastai augimas siekdavo apie 5–6 proc., o gruodį degalų pardavimai dar labiau didėdavo, nes prieš šventes ir per jas žmonės gerokai daugiau keliaudavo, lankydavo artimuosius, draugus. Šįkart matome visiškai priešingą vaizdą“, – kalbėjo departamento atstovė.

Tiesa, dar didesnį smūgį šalies degalinės patyrė per pirmąjį karantiną, pavasarį.

„Buvo degalinių, kurios per kelias dienas nepardavė ne litro degalų“, – buvusius griežtus apribojimus per praėjusių metų Velykas prisiminė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys.

Statistikos departamento duomenimis, į didžiausią duobę degalų pardavėjai buvo įsmukę praėjusį balandį. Tuomet prekyba, palyginti su atitinkamu mėnesiu 2019 m., buvo kritusi net 26,5 proc.

Pasak V.Šukio, per pirmąjį karantiną šalyje sumažėjęs prekių pervežimas buvo jaučiamas ir vėliau. Prie sumenkusių degalų pardavimų esą prisidėjo ir apmiręs vietinis turizmas, ir atsiradusi baimė keliauti kur nors toliau.

Neigiamą įtaką degalų pardavimams, aišku, turėjo ir tai, jog rudenį nemažai gyventojų vėl pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, o uždarius mokyklas bei darželius, tėvams nereikėjo vežioti vaikų. „Rudenį vėl įvestas karantinas dar labiau pablogino situaciją. Be to, gruodį pardavimai mažėjo ne tik dėl karantino, bet ir dėl naujos tvarkos prekiaujant dyzelinu“, – aiškino V.Šukys.

Gruodį pardavimai mažėjo ne tik dėl karantino, bet ir dėl naujos tvarkos prekiaujant dyzelinu, – aiškino V.Šukys.

Šią žiemą gamintojai į degalus privalėjo įmaišyti 7 proc. biopriedų. „Dėl to dyzelinas mūsų šalyje, palyginti su Latvija ar Lenkija, brango. Tai skatino tranzitu per Lietuvą keliaujančius vairuotojus piltis kurą kitur ir praradimai išties buvo nemenki“, – sakė degalinių verslo atstovas.

V.Šukio teigimu, didesnis nei įprastai degalų pardavimų sumažėjimas gali atsispindėti ir sausio bei vasario mėnesio statistikoje, nes į žieminius degalus vis dar privaloma įmaišyti brangesnių biopriedų.

Nieko gero Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas nesitiki ir dėl žadamų karantino sušvelninimų. „Žiemą merdi nemažai verslų. Normaliu metu žieminė degalų apyvarta bet kokiu atveju nukrisdavo 30 proc. ir degalinės „uždirbdavo“ nulį arba „eidavo“ į minusą, tikėdamosis, kad atsigriebs pavasarį. Bet jei išliks dabartinė situacija, kai kas gali ir neatsigriebti“, – liūdnai juokavo V.Šukys.

Jis tikino, jog kol kas apie gresiančius bankrotus sąjungos nariai dar nekalba, tačiau nuotaikos prastos: „Anksčiau degalinės turėdavo įvairių papildomų pajamų šaltinių – prekiaudavo kava, sumuštiniais. Dabar dėl karantino ir šie papildomi versliukai yra sunykę, o staiga sugalvoti kitokių pajamų šaltinių specializuotoms degalų prekybos įmonėms nėra taip paprasta“.

Prie visų degalais prekiaujančių įmonių bėdų dar prisidėjo ir pernai kritusios degalų kainos. „Anksčiu tokių situacijų net blogiausiame sapne nebuvome matę“, – pripažino V.Šukys.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Degalų kainos
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Degalų kainos

Statistikos departamento duomenimis, dyzelinių degalų (B7) vidutinė kaina pernai sausį buvo 1,19 EUR už litrą, o gegužę nukrito iki 0,91 EUR.

Praėjusių metų gruodį vidutinė dyzelino kaina siekė 1 EUR. Litras benzino (A-95) pernai sausį vidutiniškai kainavo 1,25 EUR, gegužę – 1 EUR, praėjusį gruodį – 1,09 EUR.

Vertinant degalų kainų pokyčius, didžiausias jų kritimas buvo balandį, gegužę ir birželį. Gegužę degalų kaina, palyginti su atitinkamu mėnesiu 2019 m., nukrito 22,4 proc.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius