Valstybės investicijų valdymo agentūros vadovu rugpjūčio mėnesį paskirtas D.Vilčinskas ir jo komandos nariai dažnai pabrėžia, kad įstaiga dalija ne „paramą“, o „pagalbą“. Ši skirtis, anot vadovo, gana paprasta – parama dalijama neatlygintinai, o PVF suteikia paskolas rinkoje egzistuojančiomis palūkanomis.
Pagalbos verslui fondas buvo įkurtas su tikslu padėti nuo COVID-19 nukentėjusioms vidutinėms ir didelėms įmonėms, jo steigimui pritarė ir Europos Komisija. Visgi ne visa pagalba skirta esamai situacijai įmonėse stabilizuoti – fondo lėšas yra gavusios ir tos įmonės, kurios dėl COVID-19 nesuspėjo įgyvendinti savo plėtros planų.
Nors PVF finansavimo laikotarpis truks iki metų pabaigos arba, jei bus pratęstas, iki 2022 m. vidurio, planuojama, kad jis veiks dar mažiausiai šešerius metus, kadangi tiek trunka maksimalūs įmonių įsipareigojimai.
Agentūros direktorius, anksčiau 19 metų darbavęsis „Swedbank“ banke, kur užėmė Verslo bankininkystės vadovo Baltijos šalims pareigas, taip pat tikisi, kad PVF siūloma pagalbos įmonėms schema išjudins ir gana ramią lietuviškų obligacijų rinką. Apie tai jis kalbėjo interviu 15min.
– Gal galėtumėte trumpai apžvelgti ligšiolinius fondo rezultatus?
– Įmonių, su kuriomis bendravome, paklausimų vertė viršijo 200 mln. eurų, tokių įmonių iš viso buvo apie 40. Dažniausi pagalbos prašymai yra 4–5 mln. eurų, nors buvo ir gerokai didesnių.
Šiuo metu esame pasirašę septynias sutartis bendrai 30 mln. eurų sumai. Dar su apie 12 klientų susitarimai finalizuojami. Taigi šiuo metu priimtų sprendimų turime už 105 mln. eurų – pasirašyta sutarčių už 30 mln. eurų, dar už daugiau nei 70 mln. eurų yra priimta sprendimų.
