Partnerių pozicijoms dėl biudžeto derinti – speciali darbo grupė

„Mūsų siūlymas sudaryti trijų partijų darbo grupę, kur galėtume į visus tuos siūlymus pasižiūrėti esmingai ir turėti biudžeto projektą, dėl kurio visos trys partijos sutaria“, – ketvirtadienį Seime, tęsiantis koalicinės tarybos posėdžiui, žurnalistams sakė kiek anksčiau iš jo išėjęs V. Sinkevičius.

„Kiek suprantu, koalicijos kolegos tam pritaria“, – pridūrė jis.

Anot jo, darbo grupė peržiūrėtų tiek planuojamas viešąsias pajamas, tiek išlaidas: „Jei ir turime ambiciją grįžti į tą patį 3 proc. deficitą, ir išlaidas turime peržiūrėti kartu.“

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad darbo grupę sudarys po du asmenis iš kiekvienos partijos: „Lygiateisiškai ateiname į darbo grupę, kuri peržiūrės visus pasiūlymus ir pateiks juos koalicijos tarybos galutiniam verdiktui“.

V.Sinkevičius pakartojo, kad dabartiniam biudžeto projektui demokratai pritarti negali.

„Deficito dydis, akivaizdu, tikrai didelė skola. Labiausiai baiminamės pasekmių“, – aiškino V.Sinkevičius, paklaustas, kas demokratų netenkina labiausiai.

Seime trečiadienį valdantieji rinkosi jau į antrąją koalicijos tarybą dėl kitų metų biudžeto projekto. Po pirmojo posėdžio Vyriausybėje spalio pradžioje V.Sinkevičius teigė pasigedęs išsamesnio biudžeto pristatymo.

Šįkart, pasak politiko, Finansų ministerija viešųjų finansų planą pristatė gerokai išsamiau.

„Esame pasistūmėję su dabartiniais Finansų ministerijos siūlymais, bet dalis tų siūlymų, kurie buvo siūlyti, nebuvo išgirsti. Turėsime galimybę diskutuoti apie juos iš esmės ir turėti biudžeto projektą labiau subalansuotą, kuriam galėsime pritarti“, – teigė V.Sinkevičius.

Tiek demokratai, tiek „valstiečiai“ anksčiau turėjo priekaištų socialdemokratams, kad jie nesitarė ir nederino projekto jį rengdami, kad neaišku, kas lemia tokio dydžio biudžeto deficitą, kad neatspindėti kai kurie susitarimai.

Kaip rašė BNS, pagal dabartinį projektą, 2027-ųjų valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 5,2 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų – 1,3 proc. daugiau. ES ir kita finansinė parama sieks 3,2 mlrd. eurų.

Kitąmet krašto apsaugai planuojama skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų. Taip pat numatoma didinti pensijas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, finansuoti papildomas paramos šeimoms priemones.

Planuojamas valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Europiniai Mastrichto kriterijai atitinkamai numato 3 proc. ir 60 proc. ribas.

Kitų metų valstybės biudžeto projektas jau pateiktas Seimui, dabar jį svarsto parlamentiniai komitetai.