Palyginti su pernai metais, šiemet Lietuvos vertinimas balais labai nežymiai sumažėjo (nuo 7,08 iki 7,02), o vieta pakilo per 9 pozicijas. Tokį rezultatą lėmė kitose šalyse sparčiau nei Lietuvoje blogėjanti situacija ekonominės laisvės požiūriu. Daugiausia ekonominės laisvės Lietuvoje būta 2005 m., kai šalis buvo įvertinta 22 vieta.
Mažiausia balų Lietuva gavo teisėtvarkos sistemos ir nuosavybės teisių apsaugos srityje (6,48 iš 10 balų), o daugiausia – stabilios pinigų politikos srityje (9,16 iš 10 balų).
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas atkreipia dėmesį, kad ne tik teorija, bet ir praktika liudija, kad tarp ekonominės laisvės ir klestėjimo egzistuoja tiesioginis ryšys, ir kad būtent ekonomiškai laisviausios šalys sudaro geriausias gyvenimo sąlygas savo piliečiams.
2011 m. Fraser instituto indeksas rodo, kad ekonominės laisvės mažėjo visame pasaulyje. Bendras ekonominės laisvės vertinimas nusmuko nuo 6,67 balo 2008 m. iki 6,64 balo 2009 m. Tai pats žemiausias įvertinimas per beveik tris dešimtmečius.
Šių metų tyrime Honkongas ir vėl įvertintas kaip ekonomiškai laisviausia šalis, po jo rikiuojasi Singapūras ir Naujoji Zelandija. JAV, patyrusi vieną iš drastiškiausių šuolių žemyn, šių metų indekse atsidūrė 10 vietoje. Estija indekse įvertinta 15 vieta, Latvija – 60 vieta. Zimbabvei skirta paskutinė vieta, virš jos rikiuojasi Mianmaras, Venesuela ir Angola.
Fraser instituto skaičiuojamame indekse ekonominė laisvė suprantama kaip šalies politinių institucijų bei jų vykdomos politikos suderinamumas su laisvo pasirinkimo ir mainų, laisvo įėjimo į rinką ir konkurencijos, nuosavybės teisės apsaugos principais. Šalies ekonominės laisvės vertinimui naudojami 42 rodikliai, kurie šalies ekonominę laisvę matuoja penkiose srityse: valdžios dydis ir aprėptis; teisėtvarkos sistema ir nuosavybės teisių apsauga; stabili pinigų politika; užsienio prekybos laisvė; skolinimosi, darbo rinkos bei verslo reguliavimas.
