Į 15min besikreipęs Donatas Remeika patikino, kad vienas augina du vaikus.
„Esu išsiskyręs su buvusia žmona, kuri labai dažnai išgėrinėdavo ir nesistengė tinkamai prižiūrėti vaikų, kol aš dirbdavau. Kreipiausi į teismą, teismas nusprendė, kad vaikų priežiūra atitenka man kaip tėvui“, – savo istoriją pasakoja D.Remeika.
Tačiau barniai šeimoje pateko ir socialinių darbuotojų akiratin – šeima buvo pripažinta socialiai rizikinga. Jis įsitikinęs, kad tai – būtent dėl mamos kaltės. Šeimai iširus vyras vylėsi, kad ir „socialinės rizikos“ statusas bus panaikintas.
Tačiau savivaldybėje norėdamas užsitikrinti vaikams priklausančią paramą jis susidūrė su netikėtomis kliūtimis.
„Po metų nusprendžiau susitvarkyti vaiko pinigus, nes atidariau vaikams sąskaitas, kad iki 18 metų negalėtų nusiimti ir pinigai kauptųsi. Bet socialinės darbuotojos savivaldybėje atsisakė pervesti vaiko pinigus už 12 mėnesių ir pasakė, kad duos man „Maximos“ kortelę, kurią pametus niekas neatsakingas ir užblokuoti jos negalima, nes tai ne banko kortelė“, – piktinosi D.Remeika.
Apstulbęs jis tikino, kad įvairių išmokų yra susikaupę maždaug už 1000 eurų, o „Maximos“ kortelė negarantuoja jokios apsaugos.
„Savaitgalį kortelę pametus išvis niekam nebūtų galima pranešti, kad ją pametei, nes valdžia nedirba. Esu labai pasipiktinęs, kad dėl mano buvusios žmonos aš dabar negaliu valdyti vaiko pinigų taip, kaip vaikams būtų geriau, pirkti turguje, kur pigiau, ir tai, ką vaikai labiausiai mėgsta“, – nusivylimo neslėpė vyras.
Jis tikina, kad savivaldybėje iš jo reikalaujama parašyti prašymą dėl socialinių išmokų pervedimo į būtent „Maximos“ kortelę.
„Paaiškino, kad šią kortelę gauna asmenys, kurie mėgėjai išgerti, vartoja narkotikus ar kitaip išleidžia vaiko pinigus ne pagal paskirtį. Aš auginu du vaikus ir nė karto nesu buvęs išgėręs ar kažko apsvaigęs, ar dar kaip nusižengęs. Nesuprantu, kodėl būtent „Maximos“ prekybos centras?“ – stebėjosi D.Remeika.
Vyras apskritai buvo pasipiktinęs socialiniais darbuotojais – esą per metus laiko su jo vaikais nė vienas taip ir nepasikalbėjo, nepatikrino, ar vaikai tikrai turi maisto, ar apsirengę, ar neskriaudžiami ir prižiūrimi tinkamai. Tačiau socialinės rizikos šeimos jungą jis turi tempti.
„Vaikų teisių apsaugos tarnyba per metus laiko buvo atėjusi vieną kartą, užėjo 20 valandą, per durų tarpą paklausė, kaip gyvenate, įkišo galvą, pasakė, oi, pas jus viskas čia tvarkinga, ir išėjo. O socialiniai darbuotojai buvo tris kartus, nieko netikrino, tik visada klausia, kiek aš uždirbu ir kaip man sekasi. Bet vaikų nepatikrina“, – sako D.Remeika.
Vyras teigia pats padedantis socialiai remtinoms šeimoms, renka labdarą ir veža būtiniausių produktų, taip pat remia beglobius gyvūnus.
„Man yra nesuvokiama, kaip dalinami mokesčių mokėtojų pinigai – 30 eurų ir atsainus socialinių darbuotojų darbas. Nusprendžiau nebetylėt, nes taip negali būti. Kiek kur kreipiuosi, visada aš pats kaltas, nors man tik svarbiausia vaikų saugumas“, – sako D.Remeika ir patikina, kad svarsto apie savo patirtis parašyti knygą.
„Maxima“ laimėjo konkursą, tad praktika įprasta
15min atsiliepusi Vilniaus miesto savivaldybės socialinių išmokų specialistė patvirtino, kad socialinės rizikos asmenims pinigai pervedami į prekybos tinklo kortelę. Tiesa, ne tik „Maximos“ – siūloma ir „Čia Market“.
„Taip, pusė sumos mokama į kortelę, jei socialinės rizikos šeima. Mokama į „Maximos“ ir „Čia Market“ korteles“, – teigė gyventojus konsultuojanti specialistė.
Savivaldybės atstovai paaiškino, kodėl taip daroma – iš specialios kortelės negalima įsigyti alkoholio, tabako ar loterijos bilietų. Ir tokia praktika taikoma jau nuo 2007 metų. Privataus asmens situacijos savivaldybė nekomentavo dėl privatumo užtikrinimo.
Išmokų vaikams įstatyme numatyta, kad asmenims, patiriantiems socialinę riziką, bent pusę socialinių išmokų privaloma skirti ne pinigais.
„Išmoka arba tam tikra jos dalis nepinigine forma gali būti teikiama pervedant išmoką ar jos dalį į socialinę kortelę, skirtą naudotis asmens pasirinkto prekybos tinklo, su kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra pasirašiusi sutartį, mažmeninės prekybos centro teikiamomis prekėmis“, – komentuoja Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėjo pavaduotoja Janina Girucka.
Ji paaiškina, kad sutartys su „Maxima LT“ ir „Čia Market“ pasirašytos viešųjų konkursų būdu, jos galioja 12 mėnesių su galimybe pratęsti iki trejų metų. Anksčiau paslaugą savivaldybei teikė „Palink“, valdanti „Iki“ prekybos tinklą.
Speciali kortelė – specialūs apribojimai
„Socialinė kortelė – magnetinė atsiskaitomoji kortelė, skirta įsigyti bet kuriame pasirinkto prekybos tinklo mažmeninės prekybos centre parduodamas prekes, tačiau į prekių sąrašą neįeina tabako, alkoholiniai gaminiai bei loterijos bilietai“, – teigia J.Girucka.
Savivaldybės atstovė dėsto, kad socialinė kortelė nėra bankinio tipo kortelė. Jei kortelės turėtojas ją praranda, pameta, sugadina ar bet kokiu kitu būdu netenka arba ji tampa netinkama naudoti, privalo nedelsiant informuoti savivaldybės administraciją, tuomet kortelė užblokuojama.
„Jei piniginės lėšos, esančios socialinėje kortelėje, neišnaudojamos iki kortelės galiojimo pabaigos, jos grąžinamos savivaldybės administracijai“, – sako J.Girucka.
Ji skaičiuoja, kad pernai į tokias korteles Vilniuje parama buvo pervedama 158 asmenims. Šiemet tokių asmenų gali padaugėti – nuo šių metų 30 eurų išmokos skirtos visiems vaikams.
„Maxima“: paslaugas teikiame 46 savivaldybėse
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė 15min informavo, kad prekybos tinklas tokias paslaugas teikia 46 savivaldybėms ir seniūnijoms visoje Lietuvoje.
„Savivaldybės pasirenka skirtingus būdus, kaip šiuos pinigus išmokėti. Kai kurios savivaldybės pasirenka dalį pinigų pašalpos gavėjui perduoti per mūsų prekybos tinklo socialinę kortelę. Už savivaldybės į kortelę pervestas lėšas, kortelių turėtojai gali įsigyti bet kokias mūsų parduotuvėse siūlomas prekes išskyrus tabako gaminius, alkoholinius gėrimus ir loterijos bilietus“, – pažymėjo E.Dapkienė.
Ji aiškina, kad savivaldybės pačios renkasi kortelių tiekėjus, organizuoja konkursus. Kortelę esą galima užblokuoti – tereikia parašyti nurodomu elektroniniu paštu. Tačiau kortelė būtų blokuojama tik darbo valandomis.
„Iki“ parduotuvių tinklo valdytoja „Palink“ taip pat patikino, kad tokias paslaugas savivaldybėms teikia.
„Sutartys dėl socialinių kortelių yra pasirašomos su savivaldybių socialiniais skyriais, taip pat vaikų globos namais. „Palink“ dalyvauja konkursuose, kai gauname kvietimą per Viešųjų pirkimų tarybos tinklalapį. O kai skelbiamas konkursas yra mažavertis, kvietimą dalyvauti gauname elektroniniu paštu“, – sako „Palink“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.
Ji pridūrė, kad kortele nepavyks įsigyti ne tik draudžiamų prekių, bet ir atsiskaityti už trečių šalių paslaugas.
