Sekite 15min Google
Pirmadienį 6 mėn. EURIBOR siekė 2,8 proc., o 12 mėn. – 3,16 proc., todėl „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad EURIBOR dydis jau senokai iš esmės atspindi naujausią ECB sprendimą. Pasak jo, dar prieš ECB posėdį rinkos dalyviai beveik neabejojo, kad palūkanos bus pakeltos.
„Rinka iki praeitos savaitės susitikimo matė 99 proc. tikimybę, kad Europos centrinis bankas padidins palūkanas“, – sakė ekonomistas.
Todėl šis palūkanų kėlimas, jo vertinimu, buvo daugiau techninio pobūdžio – EURIBOR į ECB sprendimus dažnai sureaguoja dar prieš oficialų jų paskelbimą.
SEB banko finansų rinkų departamento vyriausiasis analitikas Linas Mickus taip pat pabrėžė, kad rugsėjo 10-osios ECB sprendimas rinkai nebuvo netikėtas, todėl paskelbus apie bazinių palūkanų normų kėlimą EURIBOR pokytis buvo nedidelis.
Tuo metu „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pridūrė, kad rinkos lūkesčiams įtakos turėjo ir karas Artimuosiuose Rytuose bei paaštrėjusios infliacijos rizikos.
„Dėl JAV-Irano konflikto ir paaštrėjusių infliacijos rizikų, pastarąjį sprendimą tarpbankinė rinka jau kurį laiką buvo įskaičiavusi. 3 mėn. EURIBOR prie 2,5 proc. priartėjo jau liepos viduryje, ilgesnės trukmės tarpbankinės palūkanų normos kilo dar aukščiau. Tai rodo paaštrėjusį rinkos dalyvių nerimą, kad infliacijos suvaldyti greit nepavyks ir Europos centrinis bankas bus priverstas toliau didinti palūkanų normas“, – sakė ekonomistė.