Pasirodo, jei per sunkmetį, sumenkus butų bei namų kainoms, užstatyto būsto vertė neatitiks rinkos kainos, paveldėtojams teks atiduoti dalį ar netgi visą tėvų bei senelių užgyventą turtą, rašo dienraštis „Respublika“.
Teigiama, kad tokių gyventojų, iš kurių anstoliai būtų atėmę ar atima už paskolas pirktus būstus, tėra vienetai. Esą kol kas problemiški kreditų turėtojai sugeba susitarti su bankais taip, kad turto nereikėtų atimti. Tačiau sunkmetis dar tik įsisiautėja, todėl dalis vis dar tvarkingai įmokas mokančių paskolų turėtojų jau nerimauja dėl ateities – ir ne tik dėl savo, bet ir dėl palikuonių, rašo „Respublika“.
Vienas tokių – Vilniaus gyventojas A.R., naujame sostinės kvartale 2007 metais įsigijęs trijų kambarių ne iki galo įrengtą butą. Vilnietis buto pardavėjams sumokėjo apie 500 tūkst. litų, dar apie 20 tūkst. litų kainavo įsirengti būstą. Visus reikalingus pinigus vyriškiui paskolino bankas.
Vargas mano vaikams – juk jie bus išmesti į gatvę, – guodėsi vyriškis.
Pardavęs senąjį savo butą, A.R. bankui atidavė apie 170 tūkst. Likusią sumą vilnietis įsipareigojo bankui grąžinti per 30 metų. Kaip rašo „Respublika“, šiuo metu vyrui tenka bankui mokėti daugiau nei 2,5 tūkst. litų mėnesinę įmoką.
Atėjus sunkmečiui, vyriškiui ši suma tapo našta. „Mano šeima – keturi asmenys. Verčiamės tiktai iš algų, kurias apčiuopiamai apkarpė. Sumažėjus pajamoms jau senokai nebemokame už komunalines paslaugas, gyvename pusbadžiu. Gali būti, kad įkeistą už paskolą butą turėsiu bandyti parduoti, antraip vargiai sugebėsiu atsiskaityti su banku“, – dienraščiui dėstė pašnekovas.
Vyriškis teigia suprantantis, kad užsinėrė bankų sugalvotą kilpą ant kaklo iki pat gyvenimo pabaigos. Vyras dėl savo bėdos kaltina komercinius bankus, jų politiką propagavusius ekonomikos ekspertus, šalies valdžią bei save.
„Vargas mano vaikams – juk jie bus išmesti į gatvę“, – guodėsi vyriškis.
Anot Lietuvos anstolių rūmų (LAR) prezidiumo nario Valdo Čegliko, kol kas iš prasiskolinusių gyventojų atimant įkeistus butus anstoliams darbo nėra daug.
„Bankai kraštutinių priemonių imasi tik tokiais atvejais, kai skolininkai su jais nebendrauja, nesiūlo jokių skolos grąžinimo variantų, slapstosi. Tuomet lyg ir nelieka pasirinkimo“, – bankų poziciją gynė V.Čeglikas.
Anot jo, pagal dabar galiojančius įstatymus skolininko įpėdiniams skola automatiškai pereina tik tokiu atveju, kai skolininkas miršta.
„Tokiu ir kitais atvejais turto paveldėtojai paveldi skolas skolininko turėto turto apimtimi“, – teigė LAR prezidiumo narys.
