„Mes išsprendėme krizę“, o sakė vienas jų, kai kitas nurodė, kad „nė vienas biudžetas nebus atmestas“, nes Paryžius ir Roma paskelbė, jog ėmėsi priemonių savo biudžetams priderinti prie Europos Sąjungos taisyklių.
ES vykdomasis organas, Europos Komisija, per skolinimosi krizę įgijo svarbią teisę vetuoti 18 euro zonos šalių biudžeto planus, jeigu jie viršytų deficito ribą 3,0 proc. BVP,
Tačiau Prancūzija savo deficitą planavo 2015 metams 4,3 proc. BVP, ir tvirtino, kad ES norma šalis pasieksianti 2017 metais.
Italija turi rūpesčių dėl struktūrinio biudžeto deficito.
Abi šios šalys pirmadienį paskelbė, kad imsis priemonių, kuriomis bus reaguota į Briuselio perspėjimus, kad 2015 metų biudžetas gali būti atmestas.
Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas sakė, kad pavyko rasti 3,6 mlrd. eurų deficitui sumažinti.
Italijos ekonomikos ministras Pieras Carlo Padoanas pažadėjo sumažinti struktūrinį deficitą 0,3 proc. BVP, vietoj anksčiau planuoto 0,1 proc.
Italija taip pat pažadėjo pasistengti, kad sumažėtų skola, kuri 2015 metais prognozuojama 133,4 proc. BVP, arba daugiau kaip dvigubai didesnė už ES viršutinę 60 proc. ribą.
Oficialaus Europos Komisijos pranešimo laukiama vėliau antradienį arba trečiadienį, o visa ataskaita bus pateikta kitą mėnesį.
