Sekite 15min Google
Pasak jos, trauma pakeliui į darbą ar iš jo gali būti pripažinta draudžiamuoju įvykiu, tačiau tam svarbu nustatyti tikrąsias kelionės aplinkybes ir tinkamai įforminti įvykį. Vien pasakymo „tą dieną dirbau“ nepakanka.
Kada nelaimė laikoma įvykusia pakeliui į darbą ar iš jo?
R.Joskaudienės teigimu, įstatymas kalba apie įvykį darbuotojo darbo dieną, kelyje tarp darbo vietos ir gyvenamosios vietos. Taigi svarbus konkretaus žmogaus darbo grafikas: šeštadienis ar sekmadienis taip pat gali būti jo darbo diena.
Įstatyme numatytos ir kelionės tarp darboviečių, į vietą už darbovietės teritorijos, kurioje darbuotojas gali būti per poilsio ir valgymo pertrauką, bei į ne darbovietėje esančią atlyginimo išmokėjimo vietą. Kelionės apsauga nėra susieta vien su darbdavio suteiktu transportu.
„Kasdieniai pavyzdžiai: po pamainos eidami namo paslydote ant apledėjusio šaligatvio; važiuodami į darbą savo automobiliu nukentėjote eismo įvykyje; iš vienos darbovietės vykdami į kitą susižalojote. Tokiais atvejais yra pagrindas tirti, ar tai nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą arba iš jo“, – aiškino R.Joskaudienė.
O jeigu kelionė užtruko ilgiau? Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aiškina, kad teisės aktai nenustato vienodos vienos ar dviejų valandų ribos. Pasak teisininkės, vertinama kelionei reikalinga trukmė, maršrutas, darbo grafikas ir protingumo kriterijai, todėl vien ilgesnė kelionė savaime dar nepaneigia ryšio su darbu.
Užsukote į parduotuvę, darželį ar pas gydytoją — ar apsauga išlieka?
Čia, anot teisininkės, reikia atsargumo. Svarbu, kur tiksliai įvyko trauma, iš kur ir į kur tuo metu vykote, kokiu tikslu sustojote.
Teismų praktikoje yra labai konkrečių pavyzdžių. Vienas jų – trauma nuosavo namo kieme.
„Darbuotoja prieš darbą išėjo į savo individualaus namo kiemą, ėjo garažo link, paslydo ir susižalojo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, kad ji dar nebuvo išvykusi iš gyvenamosios vietos — šioje byloje jai priskirta ir privati namų valdos teritorija. Įvykis nepripažintas draudžiamuoju. Vien ketinimo vykti į darbą nepakako“, – nurodė R.Joskaudienė.
LVAT 2021 m. balandžio 7 d. nutartis, byla Nr. eA-789-602/2021.
Dar vienas pavyzdys – trauma po asmeninio vizito gydymo įstaigoje. Kitoje byloje pareigūnas susižalojo po asmeninio vizito gydymo įstaigoje, iš kurios ketino vykti į tarnybą. Teismas vertino, kad kelionė vyko iš asmeniniais tikslais aplankytos gydymo įstaigos, o ne iš įstatyme numatytos vietos. Tai nebuvo privalomas sveikatos patikrinimas ar tarnybos funkcijų vykdymas.
LVAT 2023 m. birželio 7 d. nutartis, byla Nr. eA-720-629/2023.
„Tačiau toje pačioje byloje teismas nesprendė hipotetinių klausimų apie vaiko nuvežimą į darželį ar būtinybę rinktis tiesiausią kelią. Todėl šios nutarties negalima paversti taisykle, kad bet koks sustojimas automatiškai panaikina teisę į išmoką“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Ką darbuotojui padaryti po traumos? R.Joskaudienė pataria:
1. Kreipkitės medicinos pagalbos ir tiksliai nurodykite aplinkybes. Pasakykite, kada, kur ir kaip susižalojote, kad tuo metu vykote į darbą arba grįžote iš jo. Medicinos dokumentuose svarbūs tikri, nuoseklūs duomenys.
2. Nedelsdami informuokite darbdavį, jeigu sveikatos būklė leidžia. Praneškite vadovui ir išsaugokite pranešimą. Vien kolegai papasakotos istorijos gali nepakakti, kad darbdavys pradėtų tyrimą.
3. Pasirūpinkite įrodymais. Praktinis patarimas: užfiksuokite įvykio vietą, laiką, kelionės maršrutą, liudytojų kontaktus. Išsaugokite nuotraukas, kelionės bilietus, medicinos ir policijos dokumentus, jeigu jų yra. Tyrimui reikšmingi ir darbo grafikas, darbuotojo bei liudytojų paaiškinimai.
4. Dalyvaukite tyrime ir perskaitykite jo dokumentus. Darbuotojas arba jo įgaliotas asmuo turi teisę dalyvauti tyrime, susipažinti su medžiaga ir gauti nelaimingo atsitikimo aktą. Pastebėję netikslumų, pateikite rašytines pastabas.
Ką privalo darbdavys?
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnis įpareigoja nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš jo ištirti.
„Paprastai tyrimą atlieka darbdavio sudaryta dvišalė komisija, kurioje dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai. Kai įmonėje komisijai sudaryti nepakanka darbuotojų, tyrimą atlieka VDI.
Bendras šiuo metu galiojantis tyrimo terminas — 10 darbo dienų po įvykio, taikant teisės aktuose numatytas išimtis. Nustačius, kad nelaimė įvyko pakeliui į darbą ar iš jo, surašomas N-2 formos aktas. Darbdavys dokumentus pateikia VDI, o darbuotojui turi būti pateiktas jo akto egzempliorius“, – aiškino R.Joskaudienė.
Jos teigimu, jeigu darbdavys tyrimo neorganizuoja, kreipkitės į VDI. „Nesutikdami su tyrimo aktu, galite jį skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, o jo sprendimą — administraciniam teismui“, – teigė ji.
Kokia išmoka gali priklausyti?
Kai apdraustam darbuotojui įvykusi nelaimė pripažįstama draudžiamuoju įvykiu, jis tampa laikinai nedarbingas ir praranda darbo pajamas:
- „Sodra“ ligos išmoką moka nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos;
- išmokos dydis — 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio;
- mokama už darbo dienas, taikant penkių darbo dienų savaitę;
- teisė į šią išmoką nepriklauso nuo minimalaus sukaupto socialinio draudimo stažo.
Pasak R.Joskaudienės, kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal nustatyto laikotarpio draudžiamąsias pajamas, todėl nurodytas procentas nėra tiesiog pritaikomas atlyginimui „į rankas“.
N-2 aktas savaime dar negarantuoja išmokos. Pasak teisininkės, sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir išmokos priima „Sodra“, įvertinusi tyrimo dokumentus bei įstatymo sąlygas.
„Reikšmės gali turėti ir paties darbuotojo elgesys. Pavyzdžiui, galiojantis įstatymas numato, kad kelionės nelaimė nepripažįstama draudžiamąja, jeigu nustatoma, kad ją lėmė neblaivumas ar apsvaigimas. Taigi svarbus priežastinis ryšys“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Kas atsako už žalą?
Darbdavio pareiga ištirti įvykį savaime nereiškia jo pareigos atlyginti visą žalą. „Atskirai nustatoma, kas už ją teisiškai atsakingas: pavyzdžiui, eismo įvykį sukėlęs asmuo ar teritorijos priežiūros pareigas pažeidęs subjektas. Vertinamos konkrečios atsakomybės sąlygos.
Esant teisiniam pagrindui, galima reikalauti socialinio draudimo nepadengtos turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo. Socialinio draudimo išmokos įskaitomos į atitinkamą turtinę žalą; jos savaime nepanaikina teisės į neturtinės žalos atlyginimą“, – teigė R.Joskaudienė.
Klaidos, kurių verta vengti
- Nutylėti tikrąsias aplinkybes gydytojui ar darbdaviui, nes „nenoriu niekam pridaryti problemų“.
- Delsti pranešti ir rinkti įrodymus, tikintis, kad viską bus lengva atkurti vėliau.
- Pasirašyti dokumentus jų neperskaičius, nors juose neteisingai aprašyta įvykio vieta, laikas ar kelionės tikslas.
- Manyti, kad kiekviena trauma po darbo automatiškai yra nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo.
- N-2 aktą laikyti garantuotu sprendimu dėl išmokos.
„Mano praktinis patarimas — po traumos pasirūpinkite sveikata ir kuo tiksliau užfiksuokite faktus. Įvykio vieta, kelionės tikslas ir pirmieji paaiškinimai vėliau gali turėti esminę reikšmę ginant savo teises“, – pridūrė teisininkė.
Teisinis pagrindas: Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 11 dalis, 6, 7, 12, 14–16 straipsniai; Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 43–44 straipsniai; Vyriausybės nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai; Civilinio kodekso normos dėl žalos atlyginimo ir įraše nurodyta teismų praktika.
Informacija parengta pagal 2026 m. spalio 29 d. galiojantį reguliavimą.
