Dabar populiaru
Publikuota: 2013 gruodžio 5d. 09:14

Patarimas Telšiams: ne svajoti apie turistus, o padėti bedarbiams ir dairytis investicijų

Telšių aikštė
Jurgitos Armalienės nuotr. / Telšių aikštė

Kultūrinė, dvasinė, administracinė ir religinė Žemaitijos sostinė, kur daugelis sveikų vyrų yra statybininkai, – tokį Telšių įvaizdį kuria miesto pasirinkti vystymosi prioritetai bei dominuojanti verslo sritis. Ambicingų planų – vystyti turizmą, įkurti slidinėjimo trasą ir golfo aikštyną – turinčiam miestui siūloma daugiau galvoti apie investicijas, o visų pirma – siekti įdarbinti mažiau kvalifikuotus ilgalaikius bedarbius, kad ekonominiai rodikliai pasiektų bent Lietuvos vidurkį.

Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje trečiadienį šiame mieste surengė diskusiją, kurios dalyviai – savivaldos, vietos verslo, investuotojų, nacionalinių verslo asociacijų, ministerijų atstovai dalijosi įžvalgomis apie užimtumo ir verslo perspektyvas Telšių mieste ir rajone.

Eglės Digrytės nuotr./Vytautas Kleiva
Eglės Digrytės nuotr./Vytautas Kleiva

„Nereikia visiems būti Druskininkais“

„Esame kultūros, sporto, turizmo ir religinis centras. Niekada neakcentavome, kad esame pramonės centras, – pradėdamas diskusiją pažymėjo Telšių rajono meras Vytautas Kleiva, bet iškart pripažino, kad prioritetus reikėtų pakoreguoti. – Matome, kad reikalingos darbo vietos, gamykla, kurioje dirbtų 70–100 žmonių, gal 50, kad ir 20.“

Jo tikinimu, po įvairių nominacijų, apdovanojimų ir televizijų dėmesio Telšiams padidėjo turistų srautas. Todėl miestas turi ambicingų planų šioje srityje, pavyzdžiui, įrengti specialų taką, kad būtų galima apeiti, apvažiuoti dviračiais ar riedučiais čia tyvuliuojantį Masčio ežerą, įrengti slidinėjimo ir jodinėjimo žirgais trasas, mini golfo aikštyną.

Tačiau miesto valdžios planus plėtoti turizmą svečiai iš Vilniaus įvertino skeptiškai. „Turime suprasti, kad Lietuva neišsiskiria jokiais stebuklingais gebėjimais. Yra daug turinčių aukštą kvalifikaciją, galimybes studijuoti, važiuoti dirbti į Singapūrą ar kur tik nori, – kalbėjo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. – Reikia suvokti realybę ir ją išnaudoti, o ne kosminius laivus statyti.

Odeta Bložienė: „Yra daug puikesnių ir gražesnių vietų nei Telšiai ar Kėdainiai, kurias gali aplankyti turistai.“

Visi nori turėti gražius šaligatvius, pritraukti kultūrą, sportą ir meną, kad žmonėms būtų gera gyventi. Bet kai Lietuvos pilietis po universiteto išvažiuoja į baisius Anglijos miestus dirbti fabrikuose ir uždirbti didelius pinigus, kultūra jam mažiausiai rūpi. Pirmiausia reikia suteikti žmonėms darbo vietas.“

Pasak O.Bložienės, kaip neįmanoma būti ir baleto šokėja, ir dainininke, ir finansų specialiste, taip nerealu visoms savivaldybėms būti puikioms. Ji siūlė labiau išryškinti savo privalumus – esą „nereikia visiems būti Druskininkais“. Turizmas visiems atrodo patrauklus, bet ne visiems prieinamas. „Yra daug puikesnių ir gražesnių vietų nei Telšiai ar Kėdainiai (iš jų kilusi O.Bložienė, – red. past.), kurias gali aplankyti turistai“, – tvirtino ji ir pasiūlė, pavyzdžiui, pigiai taisyti baltarusių dantis.

Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento vyr. specialisto Andriaus Valicko teigimu, kad Masčio ežeras generuotų pinigus, reikalingos kitokios sąlygos nei dabar. Kol kas turizmas sudaro menką miesto ūkio dalį – su juo tiesiogiai susijusiose srityse dirba vos 3 proc. žmonių. Didžiuma teikia paslaugas, kurioms nereikia didelės kvalifikacijos, 24 proc. dirba pramonėje, o 27 proc. – statybų sektoriuje.

„Telšiai yra kultūrinė, dvasinė, administracinė ir religinė Žemaitijos sostinė, kur daugelis sveikų vyrų yra statybininkai“, – diskusijoje ironizavo A.Valickas.

Eglės Digrytės nuotr./Loreta Maskaliovienė
Eglės Digrytės nuotr./Loreta Maskaliovienė

Finansų ministerijos Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos departamento direktorės Loretos Maskaliovienės teigimu, turizmo, kultūros ir sporto sritys turi ribotų galimybių sulaukti europinės paramos. Europos Komisija prioritetais laiko inovacijas, aukštąsias ir informacines technologijas, smulkųjį ir vidutinį verslą.

Anot ministerijos atstovės, Telšių rajone dar nebaigta apie 70 proc. projektų, kuriems buvo paprašyta paramos iš ES 2007-2013 metų finansinės perspektyvos lėšų (iš viso – per 300 mln. Lt).

10 tūkst. Lt investicijų – prie algos plius 331 Lt

Pernykščiame Lietuvos savivaldybių indekse, kurį sudaro Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Telšiai užėmė 17 vietą iš 53 rajonų. Tai buvo geriausias kada nors pasiektas įvertinimas. Jį, pasak šio projekto vadovo Lauryno Rekašiaus, nulėmė gerėjimas administracijos srityje ir komunaliniame ūkyje, pagerėjusi investicinė aplinka. Tai patvirtina statistika – tūkstančiui gyventojų tenkančių įmonių skaičius pernai išaugo iki 19 (24-as rodiklis šalyje).

Investicijos kelia pragyvenimo lygį, didina užimtumą (2008-2012 m. bedarbių armija Telšių rajone augo mažiau (169 proc.) nei vidutiškai šalyje (196 proc.), tiesa, nedarbo lygis 2010-2012 m. buvo 1,8 proc. didesnis nei vidutiniškai šalyje, o jaunimo nedarbo – mažesnis) ir savivaldybės pajamas.

Kartu mažėja gaunančiųjų socialines išmokas (2011-2012 m. sumažėjo 4 proc.) ir būsto šildymo kompensacijas (9 proc.).

Tyrimai rodo, kad, vienam gyventojui tenkančių investicijų kiekiui padidėjus 10 tūkst. Lt, darbo užmokestis padidėja 331 Lt. Vidutinis darbo užmokestis Telšių rajone praėjusių metų III ketvirtį siekė 1430 Lt (atskaičius mokesčius) – 27-as dydis šalyje (vidurkis – 1686 Lt). Užpernai materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui, padidėjo 19 proc. ir pasiekė 2838 Lt. Bet Telšiai vis dar atsilieka nuo šalies vidurkio – 4104 Lt.

O.Bložienė atkreipė dėmesį, kad Telšių rajono gyventojai sparčiai senėja, palieka mažuosius miestus ir kraustosi į didžiuosius, išvažiuoja studijuoti į užsienį. Šio rajone gyventojų per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo penktadaliu (nuo 57 tūkst. iki 46 tūkst., ypač vaikų ir jaunimo (jis yra 13-as pagal dydį Lietuvoje).

Eglės Digrytės nuotr./Odeta Bložienė
Eglės Digrytės nuotr./Odeta Bložienė

„Ilgos diskusijos dėl investicijų nepagerins gyventojų padėties. Darbo užmokestis yra gerokai mažesnis už šalies vidurkį, – aiškino finansininkė. – Gyventojų mažėjimas ir senėjimas skatins emigruoti ar degraduoti, gyventi žemiau minimalios gyvenimo kokybės.

Sparčiai augantys pradelsti mokėjimai už telekomunikacijas ir komunalines paslaugas rodo, kad žmonių gyvenimas nėra net vidutinis. Žemos kvalifikacijos žmonių, ilgalaikių bedarbių įdarbinimas turėtų būti prioritetas.“

Pasak L.Rekašiaus, būtina toliau skatinti investicijas, ypač užsienio. Pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui (420 Lt), Telšių rajonas daugiau nei dešimtkart atsilieka nuo šalies vidurkio (4428 Lt). Jų pritraukti gali padėti, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mažinimas. Analitikas teigiamai įvertino, kad pernai savivaldybė turėjo investuotojams paruoštų žemės sklypų.

Daugiausia dėmesio telšiškiai siūlo skirti investicijoms į gamybą ir pramonę (22 proc.), smulkių ir vidutinių įmonių, verslo plėtrą (15 proc.), nedarbo mažinimą (12 proc.), naujų darbo vietų kūrimą (10 proc.). Tokį gyventojų požiūrį rugsėjį užfiksavo visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter“. Du iš penkių telšiškių mano, jog galimybės įsidarbinti ar pradėti plėtoti nuosavą verslą per pastaruosius 5 metus nepasikeitė, daugiau nei ketvirtadalis įsitikinę, kad jų padaugėjo, beveik tiek pat – kad sumažėjo.

Perspektyviausia ES paramos sritimi Telšiuose laikoma gamyba (63 proc.). Ketvirtadalis apklaustųjų prioritetu nurodė turizmo infrastruktūrą, 6 proc. – socialines paslaugas, 3 proc. – miesto ir rajono infrastruktūrą.

Savivaldybėms trūksta gebėjimų investuotojams vilioti

„Negali sakyti, kad regionas be investicijų neturi ateities, bet plėtrai, gyventojų gerovei ateities nėra“, – pabrėžė diskusijoje dalyvavusi Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Ji stebėjosi, kad apie naujas darbo vietas svajojantys gyventojai baidosi investicijų iš užsienio, aiškina užsieniečiams nevergausiantys: „Koks skirtumas, iš kur investicijos. Svarbu, kad atveža ir investuoja. Užsieniečiai dar didesnius atlyginimus sumoka.“

Eglės Digrytės nuotr./Rūta Skyrienė
Eglės Digrytės nuotr./Rūta Skyrienė

Anot R.Skyrienės, savivaldybėms trūksta kompetencijos ir žinių, kaip vilioti investuotojus, todėl ji ragino glaudžiai dirbti su valstybės institucijomis ir agentūra „Investuok Lietuvoje“.

Telšių savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas pripažino, kad savivaldybių rankos, bandant pritraukti investicijų, surištos. Jo žodžiais, investuotojus į Lietuvą viliojančios institucijos siūlo eiti ne į Telšius, o didesnius miestus ar laisvąsias ekonomines zonas (LEZ). Savivaldybės esą gali nebent atleisti nuo nekilnojamojo turto ar žemės nuomos mokesčių.

Reaguodamas į administracijos direktoriaus žodžius, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sukritikavo, anot jo, neefektyvią institucijų sąrangą. Anot jo, „Investuok Lietuvoje“ valdymo struktūroje turėtų atsirasti merų, kurie žino realią situaciją.

„Pasaulyje yra įvairių sistemų, kaip pritraukti investicijas. Man labiausiai imponuoja, kai už tai atsakingos savivaldybės. Jos labiausiai motyvuotos. Nežinome, ar esantieji institucijų smaigalyje labiau suinteresuoti, kad investicijos į Vilnių ateitų, ar kitur“, – svarstė jis.

R.Skyrienė su šia nuomone nesutiko: „Iš kur aš, būdama JAV ar Kinijoje, galiu žinoti, kur man kreiptis? Yra viena struktūra, kuri rūpinasi investicijų pritraukimu į Lietuvą. O paskui, išklausius investuotojų pageidavimus, galima skirstyti – į Vilnių, Kauną, zonas ar kitur. Zonose investuotojų nėra tiek daug. Jie ten ateina, nes yra žemė, paruošta infrastruktūra. (…) Geriau, Danai, mums su tavimi, pagyvenusiems žmonėms, į valdymą nelįsti. Jums, mere, taip pat. Jie geriau išaiškina visus rodiklius.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką