„Sukčiai nuolat ieško naujų būdų apgauti žmones ir keičia savo sukčiavimo schemas. Beveik pusė visų sukčiavimo atvejų Lietuvoje prasideda nuo suklastotų SMS žinučių ir elektroninių laiškų. Analizuodami duomenis pastebėjome, kad šiuo metu dažniausiai fiksuojami bandymai apsimesti valstybės institucijomis ir oficialiomis elektroninių paslaugų sistemomis“, – atskleidžia Arūnas Mickevičius, „Bitė Lietuva“ vadovas.
Pastaruoju metu blokuojamų kenkėjiškų tinklapių nešlovės „topo“ viršūnėje VMI ir „Mano VMI“, „epaslaugos“ ir policijos tinklapių imitacijos. Sukčiai taip pat aktyviai išnaudoja ir kitus žmonėms gerai pažįstamus atsiskaitymo už kasdienes paslaugas tinklapius ar programėles. Jie kuria netikrus parkavimo paslaugų „m.Parking“ ar „Unipark“ tinklapius, apsimeta prenumeratų ar kitų mokamų paslaugų tiekėjais, pavyzdžiui, „Netflix“.
Sukčiai kopijuoja ne tik prekės ženklus, bet ir tinklapio adreso struktūrą. Didžiausias skirtumas nuo originalo dažniausiai slypi ne dizaino sprendimuose, o būtent tekstu pateikiamoje informacijoje ir nusikaltėlių siunčiamose nuorodose.
„Sukčiai supranta, kad žmonės pirmiausiai žiūri į logotipą ir puslapio išvaizdą. Dėl to tikrasis skirtumas dažnai slepiasi ne čia, o nuorodoje ar pavadinime. Vietoje VMI gali būti parašyta VML arba vietoje „ePaslaugos“ – „ePasIaugos“, kur mažoji raidė „l“ pakeičiama didžiąja „I“. Nuorodose dažnai naudojamos kitos galūnės, pavyzdžiui, vietoje adreso epaslaugos.lt naudojamas epaslaugos.it ar kita panaši galūnė. Iš pirmo žvilgsnio tokių skirtumų daugelis net nepastebi“, – dėmesį atkreipia skaitmeninių paslaugų bendrovės vadovas.
„Technologijos gali sustabdyti didelę dalį sukčių veiklos. Deja, net ir jos negali apsaugoti nuo visų situacijų. Dėl to kritiškai svarbus pačių žmonių budrumas. Vis dėlto net ir atsargūs žmonės kartais tampa sukčių aukomis – patirtai žalai kompensuoti siūlome jau ir draudimą nuo elektroninių apgavysčių“, – sako A.Mickevičius.
