Vis dėlto, Kinijos valdžia žūtbūt nori pasiekti, kad išgirdę šios šalies vardą, vartotojai pirmiausiai galvotų apie spindinčius dronus ir išmaniuosius telefonus, o ne apie plastikinius žaislus bei sportinę aprangą su padirbtais prekių ženklais.
Japonija XX a. šeštajame dešimtmetyje taip pat turėjo blogos kokybės prekių gamintojos įvaizdį, – priminė J.Linas.
„Pasauliui reikėjo tokio tipo pigių ir prieinamų produktų. Užkariavome rinką ir sukaupėme kapitalą. Dabar turime atsinaujinti“, – Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė Pekino universiteto profesorius Justinas Linas.
Jis teigė, kad Kinija gali sekti kitų šalių pavyzdžiu norėdama pagerinti savo prekių įvaizdį.
„Japonija XX a. šeštajame dešimtmetyje taip pat turėjo blogos kokybės prekių gamintojos įvaizdį“, – priminė J.Linas.
Kinija pastaruoju metu skiria daug investicijų universitetams, bandydama padrąsinti talentingus studentus pasilikti gimtojoje šalyje.
Kinijos įmonės taip pat nemažai pasiekė inovacijų srityje.
„Jeigu pažiūrėtume į „WeChat“ (populiarią Kinijos socialinių tinklų programėlę), pamatytume, kad ji aplenkė JAV. Manau, kad „Facebook“ žūtbūt stengiasi ją pasivyti“, – teigė Stanfordo universiteto dėstytoja Amy Wilkinson.
Ilgą laiką Kinijos gamintojams yra primenamos dienos šviesą išvydusios prekės su padirbtais garsiais prekių ženklais, o būtent jos, daugelio manymu, ir yra pagrindinė priežastis, trukdanti gaminiams su užrašu „Pagaminta Kinijoje“ įgyti gerą vardą.
Tačiau panašu, kad pokyčiai ateina ir į Kiniją.
„Kinijos verslininkai dabar dėl to skundžiasi. Jie sako, kad kiti Kinijos verslininkai pavogė jų idėją ir jiems reikalinga apsauga“, – apie teigiamus poslinkius Kinijoje autorinių teisių link pasakojo J.Linas.
