1) Auganti JAV ekonomika
Trečiąjį ketvirtį JAV ekonomika augo 2 proc., valstybės ekonomikai prognozuojamas 2,5-4 proc. augimas ketvirtąjį ketvirtį.
Europos pramonės sektorius yra labai priklausomas nuo JAV pramonės sektoriaus. Jie veikia sinchroniškai daugiausia dėl to, kad skirtingos vieno produkto dalys yra pagaminamos skirtingose pasaulio dalyse. Europos pramonės augimas nuo JAV dažniausiai atsilieka 2-3 mėnesiais. Manoma, kad Europos pramonė jau dabar pasiekė dugną ir po kelių mėnesių turėtume matyti augimą.
Pramonės augimas bus gera žinia ir visai euro zonai bei Europai, kurios ekonomikos augimas yra labai priklausomas nuo šalies pramonės augimo.
2) Besivystančios ekonomikos augins Europos eksportą
Besivystančios šalys, taip pat ir Kinija, šiemet patyrė reikšmingą ekonomikos sulėtėjimą. Tą daugiausiai lėmė didelis maisto produktų kainų augimas. Kadangi šiose valstybėse maistas gyventojų vartojimo krepšelyje sudaro itin didelę dalį (Kinijoje – 33 proc., Indijoje – 57 proc.), tai ir sudavė didelį smūgį ekonomikai.
Tačiau pastaruoju metu maisto kainos smarkiai krenta ir taip auga gyventojų perkamoji galia.
Europos eksporto augimą pastruoju metu lėmė besivystančiose šalyse auganti paklausa. Daugiau nei 20 proc. Europos eksporto prekių iškeliauja į Aziją, 18 proc. keliauja į Europos Rytus ir Rusiją. Į JAV eksportuojama vos dešimtadalis produkcijos.
3) Krizę iš dalies lemia polinkis kaupti atsargas
JAV ir Kinijos ekonomikos lėtėjo jau pirmąjį šių metų pusmetį, tačiau euro zona tuo metu dar laikėsi gerai. Euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) per pirmąjį pusmetį augo 1,9 proc. Europoje tuo metu buvo pagaminama daug produkcijos, tačiau ne visa ji buvo parduodama, daugiau buvo kaupiama atsargų. Net ir vasarą, kai paklausa akivaizdžiai mažėjo, įmonės vis dar pirkdavo ir gamindavo daug. Tokia tendencija kilstelėjo trečiojo ketvirčio euro zonos BVP.
Todėl recesiją artimiausiu metu euro zonoje iš dalies lems tai, kad įmonės pradės pardavinėti savo atsargas taip sumažindamos naujos produkcijos paklausą.
Visgi išpardavus atsargas situacija rinkoje turėtų normalizuotis ir įmonės pradės labiau atsižvelgti į prekių paklausą.
4) Valstybių siekis sutaupyti stabdys ekonomikos augimą
Daugelis valstybių kitiems metams išsikėlė ambicingus taupymo planus. Griežtos šių metų ir kitų metų fiskalinės priemonės šiek tiek sulėtins ekonomikos augimo tempus, tačiau ekonomistai tiki, kad tai ilgai nesitęs ir, jei situacija finansinė pagerės, valstybės šiek tiek atleis diržus.
5) Augti ekonomikai bus tiesiog lengviau
Finansinės sąlygos ekonomikos augimui šiais metais buvo ypač sunkios. Ekonomistai tikisi, kad padėtis kitąmet žymiai pagerės.
Visų pirma šiemet euro zonos skolų krizė smarkiai ir greitai išaugino valstybių skolinimosi kainas. Dabar euro zonos valstybių obligacijų pajamingumas priklauso nuo to, kaip toliau bus valdoma skolų krizė. Kol kas bet kokie Europos lyderių bandymai valdyti krizę rinkų ilgam nenuramino. Europos centrinis bankas (ECB) kol kas nesutinka pirkti daugiau prasiskolinusių šalių obligacijų ir tai taip pat rinkoms kelia nerimą. Dėl neramių rinkų įmonės daug atsargiau investuoja, rimtesnes investicijas atideda vėlesniam laikui.
Kitas priešpriešinis ekonomikos augimui vėjas – griežtos skolinimo sąlygos ir nauji reikalavimai dėl bankų kapitalų dydžių.
Tai neigiamai veiks ekonomiką pirmąjį kitų metų pusmetį, tačiau situacija ilgai užsitęsti neturėtų, o Europos lyderiai, tikėtina, ras būdų, kaip nuraminti investuotojus.
