380 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 223,2 tūkst., iš jų 128,8 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas.
2015-ųjų spalį, kai MMA buvo 325 eurų, minimaliąją mėnesinę algą arba mažiau uždirbusių darbuotojų dalis buvo 19,2 procento.
Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį sudarė 9,8 proc. (94,4 tūkst.) ir per metus padidėjo 1 procentiniu punktu. Valstybės sektoriuje šis rodiklis buvo 6,8 proc. (21,5 tūkst.), privačiame - 11,3 proc. (72,9 tūkst.) ir, palyginti su 2015-ųjų spalio mėnesiu, atitinkamai padidėjo 0,9 ir 1,1 procentinio punkto.
Visą darbo laiką dirbusių, 450 eurų ir mažiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje sudarė 22 proc. ir per metus sumažėjo 9,7 procentinio punkto. Šalies ūkyje mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį (805 eurai) pernai spalį gavo 65 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius buvo 23,4 proc. ir per metus padidėjo 2,9 procentinio punkto. Mažose įmonėse (1-9 darbuotojai) visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, pernai spalį buvo 33 procentai.
Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir gavusių MMA darbuotojų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (22,6 tūkst.), apdirbamosios gamybos (15,6 tūkst.) ir švietimo (15,4 tūkst.) įmonėse, nes jose dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų.
Jaunesnių nei 30 metų visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu šios amžiaus grupės darbuotojų skaičiumi sudarė 8,6 procento (2015-ųjų spalį - 8,1 proc.).
