Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pensijos Europoje: vienos verčia krūpčioti, kitos – stebėtis

Senjorai
123rf.com / Senjorai
Šaltinis: Projekto partnerio remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
5
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvoje pensijos tokios mažos, kad senatvės išmokas gaunantys žmonės dažnai atsiduria ties skurdo riba. Pripratę prie skurstančių senjorų patiriame tikrą kultūrinį šoką, kai išvystame pramogaujančius ir besilinksminančius vyresnio amžiaus užsieniečius – jų ypač padaugėja šiltuoju metų laiku kurortuose. Turbūt ne vienam kilo klausimas, kokias pensijas gauna šie senjorai, kad gali mėgautis pilnaverčiu gyvenimu?

Turtuolių klubas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Vytautas

Žukauskas sako, kad nors Europos Sąjungos (ES) šalyse pensijos skiriasi keliais kartais, tačiau prasmingiau skaičiuoti pensijas lyginant su vidutiniu šalies uždarbiu – taip būtų aišku, kaip pensininkai gyvena, lyginant su dirbančiaisiais.

„Nors eurais pensijų dydis ES šalyse itin skiriasi, tačiau prasmingiausia pensijų dydį vertinti pagal pakeitimo normą – t.y. tai, kokio dydžio jos yra lyginant su vidutiniu atlyginimu. Juk mokesčius į valstybinę pensijų sistemą, įmokas į privačius pensijų fondus mokame priklausomai nuo savo atlyginimo, net ir ateičiai atsidedame priklausomai nuo mūsų pajamų dydžio. Tad ir pensijų dydį tarptautiniu mastu reikia lyginti būtent su mūsų buvusiomis pajamomis“, – teigia V.Žukauskas.

Skaičiuojant pagal šį rodiklį, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys rodo, kad ES didžiausios pensijos yra Olandijoje. Vidutinė senatvės išmoka sudaro net 90 proc. vidutinės algos – žinant, kad šioje valstybėje vidutinis atlyginimas yra kiek aukštesnis nei 3 tūkst. eurų, Olandijos pensininkai yra vieni turtingiausių ES.

Antri pagal šį rodiklį yra austrai. Austrijoje vidutinė pensija sudaro 78 proc. buvusio uždarbio. Austrijoje vidutinis mėnesinis atlygis yra kiek aukštesnis nei 2,5 tūkst. eurų, taigi pensininkai gauna apie 2 tūkst. eurų per mėnesį. Trečia šalis pagal pensijas – Liuksemburgas. Nors pensijų dalis čia panaši kaip Austrijoje ir sudaro 77 proc., tačiau Liuksemburge algos yra vienos didžiausių ES – vidurkis yra didesnis nei 4200 eurų, taigi skaičiuojant eurais šios valstybės gyventojai gauna 3 tūkst. eurų viršijančias pensijas.

Pensininkų-turtuolių klubui galima priskirti ir Daniją bei Italiją. Italijoje pensijos siekia 70 proc., o Danijoje – 68 proc. Tiesa, nors išmokų procentas panašus, tačiau dėl algų skirtumų danų senjorai gauna gerokai didesnes pensijas. Vidutinė alga Danijoje siekia daugiau nei 5 tūkst. eurų, o Italijoje – 2,5 tūkst. eurų. Taigi, danai gauna vidutiniškai 3,5 tūkst. eurų, o italai – 1,7 tūkst. eurų.

Yra šalių, kuriose lietuvių pensija atrodo nemaža

Pensija
Pensija

Nors Europos Sąjunga kaip regionas yra vienas turtingiausių pasaulyje, tačiau sąjungą sudarančiose 28 valstybėse yra didelių turtinių skirtumų. Jie atsispindi ir pensijų išmokose. Tradiciškai rytinė ES dalis yra skurdesnė nei vakarinė, tačiau ir čia yra netikėtumų.

Mažiausios pensijos ES yra Bulgarijoje. Čia pensininkai vidutiniškai gauna pensiją, siekiančią vos 18 proc. vidutinės algos. Įvertinus tai, kad Bulgarijoje atlyginimai yra vieni mažiausių visoje ES, daugiau nei du milijonai šalies senolių priversti verstis su 80 eurų mėnesine išmoka.

Kiek geresnė situacija yra į šiaurę nuo Bulgarijos esančioje Rumunijoje, tačiau ir čia pensijos tik vos vos viršija 200 eurų. Šioje Vidurio Europos valstybėje pensijos siekia 30 proc. vidutinės algos.

Šiame sąraše išvydę Jungtinės Karalystės pavadinimą žmonės turėtų nustebti. Vienoje turtingiausių pasaulio valstybių pensijų išmokos yra vienos mažiausių – jos siekia vos 22 proc. Taigi, britų pensininkai iš valstybės gali tikėtis tik kiek daugiau nei 550 eurų per mėnesį.

Airijoje pensijų išmokos taip pat nedidelės – jos siekia 32 proc. vidutinės algos, bet kadangi Airijoje vidutinė alga viršija 3100 eurų, tai vidutinė pensija buvo beveik dvigubai didesnė nei Didžiojoje Britanijoje – apie 1000 eurų. Tokios mažos išmokos yra todėl, kad tiek Airijoje, tiek Britanijoje yra tradicija kaupti įvairiomis formomis privačiai, todėl valstybės mokamos pensijos yra santykinai mažos.

Didžiojoje Britanijoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų Europos valstybių, pensijų sistema yra daugiapakopė – iš valstybės gaunama pensija sudaro tik nedidelę dalį pajamų senatvėje. Norint užsitikrinti minimalią išmoką iš valstybės, reikia dirbti ir mokėti socialinio draudimo įmokas ne mažiau nei 10 metų. Kitos pajamos gaunamos iš darbdavių fonduose kaupiamų pinigų ir individualiai kaupiamos pensijos.

Kita valstybė, kurioje yra paplitęs privatus kaupimas, yra Vokietija. Vokietijoje didžioji pajamų dalis gaunama iš valstybės, tačiau ir čia egzistuoja papildomos kaupimo schemos – savanoriškas kaupimas pensijai bei draudimo įmokos. Šioje kaupimo schemoje dalyvauja apie 50 proc. Vokietijos dirbančiųjų, o sukaupta suma siekia 500 mlrd. eurų.

Asmeninio archyvo nuotr./Vytautas Žukauskas
Asmeninio archyvo nuotr./Vytautas Žukauskas

V.Žukauskas sako, kad lietuvių pensijos yra vienos mažiausių ES ir gerokai atsilieka ne tik nuo turtingųjų Vakarų Europos valstybių, tačiau ir nuo ES vidurkio. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 270 eurų.

„Eurostat“ duomenimis, pensijų pakeitimo norma Lietuvoje 2015 m. buvo 46 proc. Tai buvo kiek daugiau nei Estijoje ar Latvijoje, tačiau vidutiniškai ES šalyse šis dydis yra didesnis – 57 proc. Tai parodo, jog dabartinė pensijų sistema Lietuvoje, kuri daugiausiai paremta valstybine einamojo finansavimo sistema, negeba užtikrinti tinkamų pensijų senatvėje“, – mažų pensijų priežastį aiškina ekspertas.

Siūlo receptus dvigubam šokui

LLRI viceprezidentas sako, kad skurdesnių valstybių pensininkai patiria dvigubą šoką. Pirmiausia, išmokų dalis lyginant su vidutiniu šalies atlyginimu yra mažesnė, antra – pačios išmokos yra mažos.

„Pensininkai patiria dvigubą šoką. Pavyzdžiui, pajamų lygis Lietuvoje, palyginus su Vakarų Europos ar Skandinavijos šalimis, yra palyginti mažas, todėl santykinai mažesnės ir pensijos. Tačiau prisideda dar ir tai, kad dabartinė pensijų sistema Lietuvoje užtikrina dar ir mažesnę pensiją, skaičiuojant procentais nuo jų buvusio atlyginimo“, – sako jis.

V.Žukauskas teigia, kad pagrindinė mažų pensijų priežastis yra visuomenės senėjimas – pensininkų ir dirbančiųjų santykis vis prastėja: vis mažiau dirbančiųjų turi išlaikyti vis didesnį skaičių pensininkų. Ir šis santykis ateityje tik blogės. Prognozuojama, kad pakeitimo norma po 20 metų gali sumažėti vos iki 30 proc.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras

Asmeninio archyvo nuotr./Artūras Bakšinskas
Asmeninio archyvo nuotr./Artūras Bakšinskas

Bakšinskas siūlo esamą situaciją spręsti taikant Vakarų patirtį. Šalia valstybės mokamos pensijos yra ir kitos kaupimo formos, kurios leidžia žmonėms senatvėje gyventi oriai.

„Vakaruose labiau išvystyti profesinių sąjungų ir įmonių pensijų kaupimo fondai – kai kuriose valstybėse tai daryti įpareigoję yra ir įstatymai. Prie darbdavių įmokų gali prisidėti ir darbuotojai. Pas mus valstybė galėtų imtis iniciatyvos, skatinant kaupti pensijas per įmones. Kaip rodo Vakarų patirtis, kuo įvairesnis kaupimas senatvei, tuo didesnės pensijos gali tikėtis žmogus“, – komentuoja A.Bakšinskas.

Dar viena priemonė taupymui senatvei – gyvybės draudimas. A.Bakšinskas mini, kad tokios valstybės kaip Belgija, Austrija ar Airija, kur yra susiformavęs įprotis savarankiškai kaupti pensijai, skatina gyventojus kaupti senatvei naudojant gyvybės draudimo produktus – tai daroma taikant mažesnius mokesčius ar leidžiant dalį jų susigrąžinti. Šiuo keliu galėtų eiti ir Lietuva, skatinanti pačius gyventojus rūpintis senatve.

V.Žukauskas sako, kad Lietuvai išstoti iš mažų pensijų klubo padėtų sumažėjusi priklausomybė nuo „Sodros“: „Jeigu norime turėti didesnes pensijas ateityje, reikia sumažinti žmonių priklausomybę nuo „Sodros”. Tam reikia galvoti apie alternatyvius ateities pensininkų pajamų šaltinius – asmeninis kaupimas ar kaupimas antros ir trečios pakopos pensijų fonduose.“

Komentarai: 5
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką